Garbingos mūsų krašto asmenybės. Adomas Dominykas Bartoševičius

Adomas Dominykas buvo universali asmenybė, pilna įvairiausių idėjų ir sumanymų. Šis rašinys apie atsidavusį, garbingą žmogų, kuris nesukaupė turtų, jo mintyse buvo Tėvynė, gimtasis kraštas, kova dėl laisvės, pagarbos žmogui, demokratijai idėjos. Jis buvo toli nuo pasipuikavimo ir beprasmio susireikšminimo. Bičiuliai jį vadindavo kūrybos, laisvės siela.

Naujų ieškojimų keliu

Mūsų žemietis aukso raidėmis įsirašė į Lenkijos bibliografijos istoriją. 1876 metais jis išleido to paties pavadinimo žurnalą, jame pradėjo plačią bibliografinę veiklą. Per 10 metų buvo išleistos 635 knygelės, kuriose pateiktos kiekvienų metų leidybos naujoves tiek Lenkijoje, tiek užsienyje. Leido ir įvairius katalogus. Kartu su kitais bendradarbiais1877 m. Adomas Dominykas Bartoševičius išleido naują žurnalą „Tydzien literacki, artystyczny, naukowy i spoleczny“ („Literatūros, meno, mokslo visuomeninis savaitraštis“). Savaitraštis paplito Galicijoje, Poznanės kunigaikštystėje, užsienyje. Carinės cenzūros agentų šis leidinys buvo nuolatos sekamas, peržiūrimas ir negalėjo prasibrauti į Lietuvos teritoriją. Prenumeratorių buvo apie 2000 (tiems laikams nemažas tiražas – V. K.). Leidinyje bendradarbiavo jauni žmonės, spausdinosi E. Ožeškienė, B. Prusas, H. Senkievičius. Leidinyje buvo pasisakoma už pozityvizmą, naujus visuomeninio gyvenimo kelius, naujus ieškojimus, atmetamas konservatyvizmas.1876 m. Adomas Dominykas išleido periodinį leidinį vaikams „Towarzystwo pilnych dzieci“ („Darbščių, stropių vaikų draugija“) (Maria Konopka. Adam Dominyk Bartoszewicz, redaktor, księgarz i wydawca lwowski, Krakow, 1995, p. 50-58). Adomas Dominykas savo leidykloje leido plačios tematikos leidinių serijas: „Rinktinių literatūrinių apysakų“, „Mėgėjų teatrų“, „Sanitarijos ir medicinos“,

„Tikėjimo ir katalikybės“ ir kitas.

Istorinės bibliotekos serija

Šie leidiniai buvo labai svarbūs ugdant patriotizmą, pilietiškumą, atliepė to meto žmonių lūkesčius. Buvo išleisti 22 tomai (verčiame į lietuvių kalbą – V. K.): kelių tomų „Visuotinė istorija“, „Tautinio judėjimo istorija 1861-1864 m.“,  „Napoleono laikų istorija“, „Lenkijos istorija iki XIV amžiaus“, „Slavų tautų istorija“, M. Gralevskis. Kaukazas. Dvylikos metų nelaisvės prisiminimai“, keliolikos tomų „Didžiųjų geografinių atradimų XV- XVI amžiuje istorija“, daugiatomė „Austrijos istorija“, „Lenkų sukilimas prie Baikalo“, Lenkijos istorijos chronologija“, „Rumunija, jos dabartis ir praeitis“, įvairūs bajorų herbynai ir daugelis kitų.

Adomo Dominyko Bartoševičiaus knygynas

1872 m. Adomas Dominykas Lvove įsteigė savo knygyną, pavadinęs jį Lenkijos knygynu.1877 m. įsigijęs didesnes patalpas mūsų žemietis nurungė kitus žinomus Lvovo knygininkus. Tai lėmė platus pasirinkimas knygų, kurias buvo galima įsigyti knygyne. Knygynas taip pat užsiėmė antikvarine bei kai kurių paslaugų reklamavimo veikla. Nors susidurdamas su didele konkurencija, įvairių leidinių siuntimo kaštų problemomis, knygynas vis labiau populiarėjo. Buvo leidžiama dar daugiau leidinių, tarp jų enciklopedijų istorine, kraštotyros pasaulinės literatūros tematika (Ten pat, p.140-149). Nebuvo užmirštamos moters ir šeimos, madų temos.

„Noriu  į Lietuvą“

1885 m. caro valdžia paskelbė amnestiją sukilėliams, kurie dalyvavo ginkluotoje kovoje1863 m. sukilime. Sukilimo rėmėjai ir agitatoriai buvo amnestuoti dešimtmečiu anksčiau. Išsiruošė į gimtąjį Panemunio dvarą Prancūzijos karo chirurgas Vaclovas Bartoševičius. Ruošėsi į kelionę ir žymusis leidėjas ir knygos mylėtojas. Apie tai Adomas Dominykas1885 m. sausį prasitarė artimiausiam bendražygiui M. Bernackiui.1885 m. kovą jis rašė kitam bendražygiui: „Noriu viską išsiparduoti ir į Lietuvą vykti, nežinau, ar tai man pasiseks. Norėčiau ir knygyną parduoti, ir „Mrowka“ biblioteką.“ (Ten pat, p. 110). Gegužės mėnesį buvo paskelbta apie knygyno pardavimą. Knygų leidyklos ir knygyno savininkas skelbė, kad parduoda visus leidinius, išskyrus daugiatomius, ketvirčiu kainos pigiau. Tai turėjo neigiamos įtakos leidybai bei knygų pardavimui, nes visi laukė dar mažesnių kainų. Be to, ryšium su veikos nutraukimu, prasidėjo dideli nesutarimai tarp buvusių bendradarbių dėl turto dalies (Ten pat).1886 m. vasario 11 dieną netikėtas širdies infarktas nutraukė 48 metų Adomo Dominyko Bartoševičiaus gyvybę. Panemunio dvaras, brolis ir sesuo nesulaukė savojo žmogaus. Leidybą Lvove tęsė žmona Klotilda.1889 m. firma – tiek knygynas, tiek leidykla – buvo parduoti.

Lvovo Lyčiakovo kapinėse liepų pavėsyje ilsisi garbus mūsų žemietis, vienas pirmųjų1863 m. sukilėlių, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos patriotas, kultūros veikėjas Adomas Dominykas Bartoševičius. Ar nesam mes jam skolingi, praėjus 23 metams po Lietuvos valstybės atkūrimo? Esam. Tikime, kad garbingų Bartoševičių atminties įamžinimas Bartoševičių gimtinėje Panemunyje bus ne tik šio straipsnio autoriaus, bet ir visų mūsų, tiek piliečių, tiek valdžios rūpestis. Kai tai atsitiks, tikime, kad į Panemunį atvyks ir garbi Krokuvos Universiteto profesorė Marija Konopka, pirmoji praskleidusi užmaršties šydą.

Vytautas Kuzmickas