Birštone – tarptautinis Baltijos šalių teatro festivalis „Baltijos rampa“
Savaitgalį, rugsėjo 13–15 d. Birštono Kultūros centre tris dienas vyko Baltijos šalių teatrų festivalis „Baltijos rampa“, į kurį atvyko mėgėjų teatrų režisieriai ir aktoriai iš Estijos („Ranna-Viru folk theatre“, „The theatre „See“), Latvijos („Ausekla Limbažu Theatre“, „Rezekne theatre“). Taip pat festivalyje dalyvavo Lietuvos teatrai: Skapiškio teatras „Stebulė“, Vilniaus jaunimo teatras „Arlekinas“, Birštono Kultūros centro suaugusiųjų teatras ir Klaipėdos jaunimo teatras. Šį tarptautinį festivalį organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos Mėgėjų Teatro Sąjunga ir Birštono kultūros centras.
Pirmąją tarptautinio festivalio „Baltijos rampa“ dieną Birštono kultūros centre rinkosi ir repetavo minėtų teatrų aktoriai, birštoniečiams ir kurorto svečiams tris dienas rodę savo kūrybos rezultatus. Vidurdienį Baltijos šalių festivalį atidarė Klaipėdos jaunimo teatras, parodęs rež. Valentino Masalskio spektaklį „Batai“, kuris kalba apie žmonių istorijas ir gyvenimo žingsnius, simboliškai juos susiejant su batais ir vaizduotės kelione. Skapiškio teatras „Stebulė“ į Birštoną atvežė spektaklį, pastatytą pagal Povilo Zulono, etnografinio vaidinimo „Senovinės kupiškėnų vestuvės“, režisieriaus, atsiminimus. Šis spektaklis buvo suvaidintas per 3 dešimtmečius 672 kartus ir yra išskirtinis reiškinys Lietuvos kultūros istorijoje. Birštono Kultūros centro teatras parodė rež. Rimanto Jacunsko spektaklį „Reikia melagio“ . Pirmosios spektaklių maratono dienos vakare vyko „See“ (Estija) teatro pasirodymas, rež. Erki Aule spektaklis „Limonadas Ets“, kuris atgamino sovietinių laikų nostalgišką atmosferą, kai žmonės, gyvendami ideologiniame mele, vis dėlto sugebėjo išsaugoti optimistinį požiūrį į gyvenimą ir tikėjimą laisve. Po spektaklio vyko susitikimas su kino ir teatro aktoriumi, režisieriumi ir pedagogu prof. Valentinu Masalskiu. Susitikimo metu buvo parodytas trumpas ritmo ir dainų spektaklis „Gaidos“, kuriame Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai savitai interpretavo lietuvių liaudies dainas.
Antrąją festivalio dieną, šeštadienį, „Ausekla Limbažu teatras (Latvija) parodė rež. Inta Kalnina statytą spektaklį „Begėdžiai senukai“, kuriame liečiama aktuali emigracijos tema, kai vienišumą ir gyvenimą svetimoje šalyje bandoma skaidrinti mažais džiaugsmais. „Ranna-Viru“ liaudies teatro (Estija) spektaklis „Pantelejaus Karmanovo principai“ (rež. Tiit Alte) buvo rodomas kamerinėje erdvėje – Birštono kurhauze. Jame svarstoma būties dramatizmo tema – apie ką žmogus galvoja, laukdamas mirties. Rezeknės (Latvija) teatro aktoriai scenoje improvizavo vieno žmogaus gyvenimo peripetijų ir pasirinkimų tema spektaklyje „Kurtas tampa blogu“ (rež. M. Zalaiskalns). Vakarop žiūrovams buvo rodomas Vilniaus jaunimo teatro spektaklis „Arlekinas“ (rež. Tatjana Timko) pagal Nikolajaus Gogolio apysaką „Nosis“. Šio teatro pagrindinis bruožas – klounados ir pantomimikos žanras, gestų ir mimikos kalba, suprantama įvairių tautų žiūrovams. Po to vyko spektaklių aptarimai. Kaip pasakojo šio renginio koordinatorius, Birštono Kultūros centro suaugusiųjų teatro režisierius Rimantas Jacunskas, „iš viso festivalyje „Baltijos rampa“ dalyvavo 134 aktoriai ir per 30 režisierių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, stebėjusių spektaklius. Jie galėjo semtis patirties, stebėdami vieni kitų kūrybą. Festivalio metu vykusios kūrybinės dirbtuvės buvo tobulėjimo pamokos profesinėje plotmėje: ritmikos, muzikalumo, teatrinės kalbos. Tokie susitikimai naudingi ir tarptautinio bendradarbiavimo prasme, ir keičiantis teatrine patirtimi.“
Trečioji festivalio diena prasidėjo sveikatinimo programa – dalyviai, apgyvendinti VŠĮ „Baltoji tulpė“, turėjo galimybę atgauti jėgas sanatorijos baseine. Visą dieną vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse vyko aktoriaus meistriškumo, ritmikos pamokos, o po jų – apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo aptartos „Baltijos rampos“ tolimesnio tarptautinio bendradarbiavimo galimybės. Pasak R. Jacunsko, „tokie festivaliai yra stiprūs kultūriniai renginiai, nes kiekviena tauta plėtoja savo teatrines tradicijas, turi skirtingą kultūros centrų patirtį, kuria galima dalintis, susirinkus draugėn.“ Mėgėjų teatrai turi savo specifiką, ir jie nuo profesionalių teatrų skiriasi savo pobūdžiu. Tai žmonių, kurių profesija nėra aktorystė, saviraiškos scenoje galimybė, leidžianti išsaugoti žmogui savo individualybę, pabūti įvairiuose vaidmenyse, pasakyti savo individualią tiesą. Mėgėjų teatro aktoriai gali laisviau, nevaržomi rimtų režisierių trenažo, įsikūnyti, savaip sukurti personažą, scenoje išgyventi kitos asmenybės gyvenimą. „Teatro menas yra bendravimo menas scenoje, kurioje žmogus atveria savo sielos, dvasios ypatybes“, sakė R. Jacunskas. Lietuvos Mėgėjų Teatro Sąjungos vice prezidentė dr. Danutė Vaigauskaitė teigė, kad „teatrinės kūrybos aistra, subūrusi Lietuvos ir užsienio teatro mylėtojus, suteikia nepakartojamą galimybę patirti kūrybinio atsivėrimo džiaugsmą ir svarbiausia – atrasti ir pažinti vieniems kitus.“
Tarptautinis mėgėjų teatro festivalis „Baltijos rampa“, kurio ištakos siekia1969 m., buvo atkurtas1990 m. Vilniuje. Šiemet Birštone vykusio tarptautinio teatrų festivalio devizas – „Tradicija – tautos sparnai“.
Laura Narvidaitė
Nuotraukos Jurgitos Kleizienės ir Vytauto Klimavičiaus
