Pelniusi žmonių pasitikėjimą

Paguodžiantis žodis gydo geriau negu vaistai. Ypač jeigu jį ištaria gydytojas, pasitinkantis ir išlydintis su šypsena. Jūratė Studinskienė, Stakliškių pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja, jau daugiau kaip trisdešimt metų nuoširdžiai rūpinasi stakliškiečių sveikata ir visada maloniai sutinka kiekvieną savo pacientą, negailėdama dėmesio ir gero žodžio.

 

Sugrįžo į gimtinę

O kaipgi kitaip, juk čia jos gimtinė, jos miestelis ir kiekvienas žmogus pažįstamas, savas. Čia gimė jos pašaukimas būti gydytoja, čia jis ir įgyvendinamas.

– Kad noriu būti gydytoja, man buvo aišku jau nuo 6-7 klasės. Draugės tėvai buvo vaistininkai, tad ir mums kartais leisdavo padėstyti vaistus. Svajojau būti vaistininke, bet paskui, mokydamasi vyresnėse klasėse, supratau, kad noriu būti gydytoja ir gydyti žmones. O vaistininkas tai lyg patarėjas ir vaistų pardavėjas, – prisimena savo pirmuosius norus gydytoja.

Tad visai nedvejojusi Jūratė įstojo į Kauno medicinos institutą, kurį sėkmingai baigusi gavo paskyrimą į Kupiškį. Ten buvo pirmasis gydytojos darbas, pirmi patyrimai ir išbandymai. Vėliau, atidirbusi 4 metus, grįžo į Kauną ir dirbo medicinos mokykloje. Buvo jau ištekėjusi ir gyveno su vyro tėvais. Jaunai porai norėjosi gyventi atskirai, tad labai ilgai nesvarstė, kai buvo pasiūlyta vyr. gydytojos vieta Stakliškėse. Tiesą sakant, čia dirbęs vyr. gydytojas Jurgis Janulis ruošėsi pereiti dirbti į pastatytą Birštono ambulatoriją ir reikėjo rasti gydytoją į savo vietą. Taigi jis surado Jūratę ir įkalbėjo grįžti į gimtinę.

Pasak J. Studinskienės, laiko svarstymams nebuvo, reikėjo apsispręsti per porą savaičių.

– Mama iš pradžių atkalbinėjo, bijojo, kad nesusitvarkysiu. Ir man buvo baisoka grįžti į savo kraštą. Juk aš stakliškietė, anot žmonių, „Kundrotukė“, visi mane pažinojo nuo mažų dienų. Tėtis buvo Stakliškių vidurinės mokyklos direktorius, mama – mokytoja. Jaučiau didelę atsakomybę prieš savus žmones. Kol pelniau žmonių pasitikėjimą, praėjo gal 3-5 metai. Ir visai nesigailiu, priešingai, džiaugiuosi, kad sugrįžau į gimtinę, – šypsosi Jūratė.

Pasitikėjimas ir autoritetas negali atsirasti iš niekur – jie pelnomi darbu.  Kai gydytoja Jūratė pradėjo dirbti Stakliškėse, ambulatorijoje dirbo 18 darbuotojų,  apylinkės teritorijoje buvo 6 felčeriniai punktai. Viskas buvo viename centre, naujojoje ambulatorijoje buvo galima gauti įvairias paslaugas, pasikonsultuoti su specialistais.

 

Gydo ne tik vaistai

Kaip pasakoja vyr. gydytoja, pasikeitė laikai, pasikeitė ir darbo specifika. Iš vidaus ligų gydytojų daugelis tapo šeimos gydytojais. Tik žmonių ligos ir bėdos liko panašios. Kaimas sensta, naujagimių per metus gimsta vos 5-6, o miršta 50-60 žmonių. Jaunimas ieškodamas darbo išsilaksto po miestus, išvyksta į užsienį. Lieka daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, kuriems jau per 65 metus.

Pasikeitė ir tvarka gydymo įstaigose. Žmonės kiekvieną mėnesį turi ateiti išsirašyti vaistų, iš anksto užsirašyti pas gydytoją į priėmimą. Jeigu ateina iš anksto neužsiregistravęs pacientas, jis priimamas, tik reikia ilgiau palaukti. Tačiau žmonės priimamajame nenuobodžiauja – čia susitinka seniai nesimatę giminės, draugai, pažįstami ir kaimynai. Kai kam padeda ir tas tarpusavio pabendravimas, net skausmai sumažėja. Juk gydo ne tik vaistai.

Šiais laikais gydytojas yra lyg statistas, turi viską kruopščiai surašyti, nes svarbiausia tai, kas parašyta. Tačiau svarbiausias yra žmogus, jam turi būti skiriamas didžiausias dėmesys. Kol užpildomi reikalingi dokumentai, išrašomi vaistai, ligoniui skirto laiko kaip ir pritrūksta. Bet gydytoja iš kabineto nieko neskubina, leidžia žmogui išsikalbėti, išklauso ir pataria. Tai padeda gal net daugiau už išrašytus vaistus.

Gydytoja pastebėjo, kad ir ankstesniais metais, ir dabar žmonės serga panašiomis ligos, nors jų įvairovė didėja. Tam įtakos turi gyvenimo tempas, stresai, mityba bei užimtumas. Jeigu vyresnio amžiaus žmonės serga širdies ir kraujotakos ligomis, tai vaikai turi daugiau stuburo ir judėjimo aparato bei regėjimo sutrikimų. Tai lemia mityba, mažas judėjimas, sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio. Šios patologijos dažniausiai išaiškėja tada, kai vaikai atvedami patikrinti prieš einant į mokyklą. Tiek vaikai, tiek suaugusieji mažai juda, nesirūpina savo sveikata.. Žmonės kaime dirba daug, tačiau ir savo sveikatai turėtų skirti daugiau dėmesio.

 

Kiekviena netektis yra skaudi

Daug metų gydytoja dirbanti Jūratė turi patirties. Būta įvairių sunkių atvejų, nutikimų, kai reikėjo gelbėti žmogaus gyvybę, padėti.

– Daug buvo sunkių atvejų. Tačiau skaudžiausios būna netektys, kai padėti jau negalima. Dar neseniai dirbau Stakliškėse, kai atvežė po avarijos  nukentėjusią, labai sužalotą daugiavaikę motiną. Jai niekuo nebuvo galima padėti. Šis atvejis įsiminė visam gyvenimui, buvo neapsakomai sunku. Su netektimis, mirtimi neįmanoma apsiprasti, – teigia gydytoja.

Linksmesni nutikimai retesni gydytojo praktikoje, jie greičiau pasimiršta. Gydytoja pasidžiaugia, kad pirminės sveikatos priežiūros centre dirba 9 darbuotojai, kurie išmano savo darbą. Geras kolektyvas, atidūs, rūpestingi ir nuoširdūs darbuotojai, pasiruošę padėti ligos ištiktiems ar nusiraminimo ieškantiems žmonėms.

 

Gydytoja ištisą parą

Pasidomiu, kaip jaučiasi dirbdama savame krašte, gydydama pažįstamus ir kaimynus.

– Gerai, kai pažįsti visus žmones, jų vaikus ir anūkus. Jeigu dirba atvažiuojantis gydytojas, tai baigęs darbą ir išvažiuoja. O aš gyvenu tame pačiame name, kur PSPC. Taigi gydytoja kartais tenka dirbti ištisą parą, – juokiasi gydytoja.

Visi žino, kad gydytoją ras ir dieną, ir naktį. Ir ji neatsisakys padėti.

Per dieną gydytojos kabineto duris atveria apie 20-30 pacientų. Tai didelis darbo krūvis vienam žmogui. Tad dabar gydytoja Jūratė džiaugiasi, kad iš Aukštadvario atėjo dirbti nauja šeimos gydytoja. Tai ir atostogų galėjo išeiti, nes pustrečių metų dirbo be poilsio. Gal todėl jos šeima mėgsta ramų poilsį gamtoje, prie nuošalaus ežero Utenos rajone. Su šeima, su vaikais ir anūke.

Praėjusiais metais Stakliškėse bandė įsitvirtinti privati klinika, tačiau išsilaikė vos pusę metų. Stakliškių seniūnija yra didelė tik teritorija, o žmonių nėra daug, apie pora tūkstančių. O be to, vietiniai gyventojai liko ištikimi savo gydytojoms. Gydytoja J. Studinskienė sako, jog atsiradusi nauja gydymo įstaiga jai konkurencijos nesudarė.

Kas svarbiausia būnant gydytoju? Kokių savybių reikia turėti?

– Gydytojui svarbiausia ryšys ir bendravimas su žmogumi, noras jam padėti.  Negali būti gydytoju tas, kuris nemyli žmonių. Kaime gydytojas yra kaip kunigas – ateina žmonės ne tik ligos atveju, bet ir pasikalbėti, pasitarti, žinodami, kad iš šito kabineto sienų nieks neišeis. Kas nusivilia gydytojo darbu, tas ir nebedirba. Nors retas pasirinkęs šią profesiją ją keičia, – sako gydytoja Jūratė.

Nei sūnus, nei dukra gydytojo specialybės nepasirinko. Jie kaip ir seneliai baigė pedagogikos mokslus. Sūnus pasuko sporto keliu, dirba treneriu. O ateities negali nuspėti. Pasak Jūratės, gyvenimas taip surežisuoja, kad įvyksta tai, ko ir nepagalvoji: „Kai  čia augau, mokiausi, tikrai nesvajojau, kad vėl sugrįšiu čia ir gydysiu žmones. Negali žinoti, gal po kiek metų čia sugrįš vaikai ar anūkai“.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close