„Šaltupis“ vėl sukvietė bardus (GALERIJA)
Praėjusį šeštadienį „Šaltupio“ sodyboje vyko jau ketvirtasis bardų festivalis „Esu ruduo“. Į kasmet menininkus mėgėjus priimančią sodybą atvyko ištikimų, kūrybingų ir savitų svečių būrys.
Šeštadienio programą dėl menininkų užimtumo teko šiek tiek koreguoti, tačiau ji nebuvo trumpinama. Susirinkusieji galėjo išgirsti daug bardų dainų, kylančių iš širdies. Menininkams įrengtame kluone vykstančios šventės nesugadino ir lietus. Tik lauke parengtos pramogos nesulaukė lankytojų. Programa, vykstanti po stogu, juos domino labiau.
Festivalį vedė jo siela Algirdas Svidinskas. Puikios nuotaikos ir charizmos A. Svidinskas nestokojo. Jis ne tik pristatinėjo dalyvius, bet ir pats paėmęs gitarą pamalonino klausytojus. Kartu su Giedriumi Paškevičiumi, Linu Zizu ir Rolandu Žekoniu sudarę bardiškąjį susivienijimą „Vitražai“ jie pradėjo festivalį. Iš jų vairą perėmė jauniausias vakaro bardas Ignas Lapienis. Klausytojai pasinėrė į beveik pusę šimtmečio jaunesnės kartos dainas. Slaptasis vakaro planas buvo į jaunimo gretas įterpti vieną brandesnį bardą, o į brandesniųjų – jaunesnį. Pirmoje vakaro dalyje pasirodė jaunimas, antroje – vyresnieji bardai. Jaunimą turėjęs paremti Gintautas Kirkila (Klarkas) pavėlavo atvykti, todėl iki pertraukos žiūrovai ir klausytojai mėgavosi tik jaunųjų sukurtomis dainomis.
Iš Igno mikrofoną ir auditoriją perėmė jau beveik kiekviename renginyje sutinkamas prienietis Vytautas Trakymas. Jis privertė suklusti ir išklausyti nuo pirmojo akordo iki paskutinio.
Ričardas Kasiukevičius užbūrė dainomis apie kasdien sutinkamus dalykus ir naujas gyvenimo būdo apraiškas. Daina po dainos jis klausytojus privertė ne tik suklusti, bet ir nusijuokti.
Dainuojant kitai atlikėjai, meno dvasia, plazdanti virš susirinkusiųjų, įgavo naujų spalvų. Linksmą, nuotaikingą kūrybą pakeitė ramesnė, santūresnė, tačiau svajingesnė. Ignės Markauskaitės bardiškoji siela buvo giliai iš širdies išnyranti bei visus širdies kampelius pavergianti. Jos širdies atspindžiai ir virpesiai pasklido po klausytojų širdis ne tik priversdami suklusti, bet ir susimąstyti, pasvajoti. Dainos ir skambanti gitara nešė toli toli nuo kluono, nuo festivalio, nuo sodybos, nuo žemės.
Per dvi valandas išklausę keletą bardų, daug originalių dainų, klausytojai prieš pertrauką turėjo progą dvasiškai ir morališkai pailsėti, paskęsti savyje.
Pertraukos metu vieni užkandžiavo, antri apžiūrinėjo sodybą, o treti skubėjo apeiti ir įvertinti menininkų oazėje, sujungiančioje Prienų ir Kauno mėgėjų bei profesionalų ūrybą, atidarytą fotografijų parodą. Čia buvo galima pamatyti jau istorija tapusius kadrus. Ant popieriaus nugulę 1996-1998 m. Kauno mieste daryti fotografo Romo Juškelio krišnaistų gyvenimo epizodai patraukė ne vieno akį. Parodą „Hari Krišna“ priėmęs „Šaltupio“ sodybos savininkas Raimundas Puišys pertraukos metu pakvietė savo bičiulį, Kauno technologijos universiteto fotostudijos vadovą Robertą Misiukonį ir bandė pasitikrinti, ar jiems parodoje labiausiai patinka ta pati nuotrauką. Deja, fotografų nuomonės išsiskyrė. R. Puišys yra fotografas, niekada nepaleidžiantis fotoaparato iš rankų. Su juo nesiskiria ir kalnuose. „Šaltupio“ sodyboje dažnai eksponuojami originalūs kalnuose tarp sniego jo pagauti kadrai.
Po pertraukos festivalio vedėjas A. Svidinskas pakvietė visus sugrįžti į kluoną, kuriame žiūrovus pasitiko Kauno rajono Ramučių kantri šokių kolektyvo „Saulėgrąža“ šokėjos. Moterų entuziazmas neblėso, o saulėgrąžomis papuošti apdarai keitė vienas kitą, rodos, reaktyviniu greičiu. O nuskambėjus paskutiniam akordui ir paskutiniam batų treptelėjimui, prabilo Algirdo gitaros stygos. A. Svidinskas pradėjo antrąją dalį, kurioje sceną užėmė brandesni bardai. Norėdamas priversti suklusti klausytojus, apie kiekvieną dainą jis šiek tiek papasakojo, tarsi kviesdamas dainose išgirsti šių pasakojimų pabaigą. Ir jam pavyko. Visi tarsi sustingę klausėsi kiekvieno žodžio, išskrendančio iš bardo lūpų, ir kiekvieno jo gitaros stygos skimbtelėjimo.
Festivalio vedėją scenoje pakeitė Adas Nausėda. Jo kūryba pavergė moterų ir merginų širdis. Jas užbūrė romantiškos, jausmingos dainos. Ko gero, ne viena šio vakaro viešnia svajojo girdėti tokias dainas iš savo mylimojo.
Adui nulipus nuo scenos, vyrų žvilgsnius prikaustė Kauno A. Puškino gimnazijos mokytoja Marina Soboleva. Ji atliko savo kūrybą rusų kalba. M. Sobolevą pakeitė Kastytis Petryla. Jis su pagalbininke vakaro svečiams ir dalyviams padovanojo bliuzo naktį. Garsus ir judėti priverčiantis bliuzas rado vietą tarp romantiškų, humoristinių, tačiau ramių dainų.
Tarp brandesnių bardų įsiterpė aštuoniolikmetė dvyliktokė Gintarė Ružinskaitė. Vakaro programa buvo kruopščiai surežisuota. Pirmoji dalis vertė įsiklausyti ir akylai stebėti, antroji nardino į melancholiją, į dvasinę ramybę. Gintarės dainos skambėjo taip aktyviai, jog atrodė, kad jos balso prisipildė visas pastatas.
Į festivalį atvyko svečių, panorusių susirinkusiesiems, o ypač sodybos savininkui R. Puišiui padėkoti už nuotraukų parodą. Grupė krišnaistų ilgai nelaukdami patogiai įsitaisė ant scenos ir savo instrumentais sugrojo bei sudainavo kūrinį, paremtą savo maldomis. Nors žiūrovams buvo išdalinti maldos tekstai, norinčiųjų prisidėti neatsirado. Religinė, sakralinė kūryba vis dar vertinama atsargiai.
Krišnaistus ant scenos pakeitė Vaidotas Mineikis, ir bardų festivalis grįžo prie visiems įprastos gitaros. Lauke vis labiau temstant ir vėstant, rodos, ir laikas pradėjo skubėti į priekį. Nespėjus įsijausti į Vaidoto kūrybą, atvyko ir šiek tiek vėluojantis Klarkas. Visiems žinomas dainininkas šį vakarą prisijungė prie bardų. O jo kūrybos perlus vainikavo fejerverkai.
Renginio metu A. Svidinskas nuolat skatino visus būti švarius ir elgtis švariai, nes renginį rėmė „Kauno švara“. Nebuvo pamirštas ir sodybos šeimininkas R. Puišys – jam visą vakarą dėkojo visi atvykusieji. Už galimybę vėl pabūti kartu, vėl paskęsti kūrybos vandenyne. Nuolat „Šaltupio“ renginiuose dalyvaujanti Prienų rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Jakinevičienė šiemet aplankyti dainingųjų talentų neturėjo galimybės, tačiau jos dovana už ilgametį dalyvavimą bardų festivalyje ir kūrybingą sielą vis tiek pasiekė A. Svidinską. O sodybos savininkui R. Puišiui už kiekvieną rudenį klausytojams padovanojamą rudens gėrybę – bardų festivalį L. Jakinevičienė perdavė rankų darbo molinę rudens gėrybę – obuoliuką.
„Šaltupyje“ baigėsi dar vienas menininkų festivalis. Bardai į festivalį susirinks tik po metų, tačiau žiūrovai į „Šaltupį“ rinksis anksčiau, jau pavasarį, kuomet sodyba šiltąjį sezoną pasitinka mėgėjų teatro festivaliu. Jis ateinantį pavasarį jau bus šeštasis.
Mantvydas Prekevičius
Nuotraukas galite pažiūrėti ir čia https://www.facebook.com/naujasis.gelupis.3/media_set?set=a.1415507212006223.1073741844.100006408727979&type=1
