Birštoniečiai pamėgo rugpjūčio vakarus
Praėjusį ketvirtadienį birštoniečiai ir poilsiautojai susirinko į paskutinį Birštono viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Po žvaigždėtu rugpjūčio dangum“ renginį. Jis buvo skirtas Tarmių metams. Į susitikimą atvyko vienas iš garsiausių lietuvių etninės kultūros puoselėtojų, bardas Algirdas Svidinskas, dainuojamosios poezijos atlikėjas Vincas Bundza, žodžio meistras, poetas Vladas Braziūnas ir Prienų krašto poetė, etnografė ir tautinių kostiumų kūrėja Irena Makauskienė.
A. Svidinskas, prieš pristatydamas aukštaičių tarmę, pasakojo, kaip teko nuo2010 m. iki 2012 metų kovoti, kol buvo priimtas sprendimas 2013 metus paskelbti Tarmių metais.
– Tarmės išsaugo galybę ypatybių, ko neturi bendrinė ar vadinamoji literatūrinė kalba, – sakė A. Svidinskas, tarmių metų iniciatorius.
Poetas V. Braziūnas kalbėjo: „Visi mes esam valstybė ir visos mūsų kalbos yra valstybinės kalbos atmainos (tarmės). Ir kiekvienas turime jaustis oriai ir išdidžiai, kalbėdami savo tarme. Mes esame tos valstybės žmonės su savo kalba“. Poetas perskaitė porą eilėraščių iš knygos „Saulala prė laidos“.
I. Makauskienė, knygelės „Šnektos tarp Nemuno ir Šešupės“ autorė, pasidžiaugė, kad jos knygelė panemunių dzūkų ir pakraščių sūduvių kalba išėjo kaip tik Tarmių metų išvakarėse. Prisimindama savo mamos tėviškę Naudžiūnų kaime ir senelių kalbą, sakė, kad ji buvusi kitokia, savita, būdinga tik tam kraštui. Seneliai daug pasakodavo apie čia gyvenusius žmones, ir ji sugebėjo tas kalbas užsirašyti, o vėliau ir knygelė išėjo. Autorė paskaitė keletą smagių nutikimų iš savo senelių ir jų kaimo gyventojų panemunių dzūkų kalba.
Su žemaitiškos kalbos grožiu ir vingrybėmis artimiau supažindino V. Bundza. Sudėtinga, įdomi ir kartais juokinga atrodo ta žemaitiška tarmė, kaip ir patys ja kalbantys žmonės. Ne visada suprantam, kada jie juokauja, kada rimtai šneka. Graži ta žemaičių kalba, nors kartais ir vertėjo reikia. „Po žvaigždėtu rugpjūčio dangum“ dalyvavo ir žemaičių, tačiau kai V. Bundza mįslių užminė, niekas neatspėjo.
O vakaro pabaigoje visi trys vyrai dainą kartu užtraukė.
Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė už smagų ir „šarmingą“ vakarą dėkojo jo dalyviams ir atlikėjams. Taip pat ir „Gaminiai iš lino ir medžio“ parduotuvės vadovei Onutei Velykinei, už tai kad lino rūbais papuošė renginio vedėją Solveigą, kultūros centrui – už bendradarbiavimą ir pagalbą. A. Jaskūnienė paminėjo, kad šį projektą rėmė ir remia LR Kultūros rėmimo fondas.
– Džiaugiuosi, kad pas mus yra žmonių, mėgstančių poeziją ir muziką. Atrodo, kad tokie renginiai žmonėms reikalingi, tad atsisveikiname iki kitų metų rugpjūčio, –sakė A. Jaskūnienė.
Kelių vakaro dalyvių, paklausiau, ar reikalingi tokie renginiai.
– Labai reikalingi, tai atgaiva sielai. Šaunu, kad Birštono viešoji biblioteka juos organizuoja, dėkojame jos vadovei, – sakė Asta Mockevičienė.
Jos mintims pritarė ir Julija Stankevičienė, atvykusi iš Nemajūnų bei Irena Melaikienė. Moterys tvirtino, kad tokie dvasingi renginiai padeda išsivaduoti iš kasdieninių darbų rutinos. Be to, nereikia toli važiuoti, norint pabūti gerame renginyje.
Panašias mintis išsakė ir dažnai Birštone besilankantis kaunietis Povilas Jonika. Sakė, kad pavydintis birštoniečiams tokių gerų kultūrinių renginių gamtos apsuptyje.
Stasė Asipavičienė
