Palaikykime birštonietę Kristiną Saulevičienę metų mokytojo rinkimuose!
Pirmiausia ją išgirsti. Pamatyti ją sunku – nedidelio ūgio liekna meninio ugdymo (muzikos) mokytoja Kristina Saulevičienė yra visų Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ vaikų draugė. Gimusi ir užaugusi Birštone, baigusi Birštono vidurinę mokyklą , Birštono muzikos mokyklą Kristina savo pašaukimą atrado muzikoje. Jos skardus balsas užpildo darželio koridorius muzika – tuo metu niūniuoja net administracija… „Nežinau, kada supratau, kad būsiu muzikos mokytoja – gal jau gimiau tokia?“ – nusišypso Kristina ir dainai išrikiuoja vaikus. Nuo pačių mažiausių lopšelinukų, su kuriais tik ritmas ir muzikos spalvos, iki priešmokyklinukų, kurie su savo muzikos mokytoja dalyvauja reikšmingiausiuose respublikiniuose bei tarptautiniuose projektuose, konkursuose, festivaliuose – visi seka akimis kiekvieną jos judesį ir klauso kiekvieno jos prašymo.
„Nepavargstu, nenusibosta, neperdegu – taip būna, kai dirbi mylimą darbą“, – sako Kristina. Apsigynus mokytojos ekspertės kvalifikaciją, tapo tik įdomiau – prasiplėtė galimybių ribos, atsidarė ne vienos durys, susikūrė ne vienas bendraminčių kolektyvas. „Viskas buvo labai paprasta, tikslas aiškus, svajonės po truputį tapo realybe. Niekada nejaučiau jokios konkurencijos, nes darželio kolektyvas jau toks – jos prisideda prie pačių beprotiškiausių mano idėjų ir pasiūlymų, spektakliukams ir edukacijoms rengiasi begemotais, morkomis, vaidina medžius ir lietų…“ – juokiasi Kristina.
Turbūt pati reikšmingiausia muzikos mokytojos Kristinos darbo sritis – darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikai. „Tai – mūsų darželio saulytės“ – sako Kristina, o profesionaliame jos balso tone nuskamba graudulys. „Sunkus tokių vaikų kelias į „normalią“ visuomenę, ir nors nuo 2024 metų visos šalies ugdymo įstaigos vykdo įtraukųjį ugdymą, šių vaikų situacija lengvėja daug lėčiau nei norėtųsi ar skelbia politikų ataskaitos. Jiems reikia daug individualaus dėmesio, daug daugiau laiko nei kitiems vaikams, nes reikia rasti kelią į jų širdeles, į kartais daug intensyviau nei mūsų veikiantį protą. Beldi, beldi, beldi, kol prisibeldi. Ir tada jie pražysta visomis spalvomis – kai pasitiki mokytoju, kuris šalia, kai jaučiasi saugūs. Daugelis tokių vaikų yra ypatingai gabūs, reikia asmeninio darbo su jais. Bet kartu jiems reikia įprastų erdvių, pažįstamos rutinos, matytų žmonių. Todėl toks mano darbas su jais turi didžiulę prasmę – specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai išmoksta reikšti savo emocijas, jas valdyti ir jomis pasinaudoti. Tokia mano misija – būti mokytoja“ – sako Kristina.
„Be Kristinos mūsų darželis būtų kitoks. Visi įpratom prie skardaus jos juoko, nesibaigiančių idėjų, netylančio dainavimo. Tačiau kai ant salės durų kabo „NETRUKDYTI“, žinome, kad viduje vyksta stebuklas – Kristina augina dar vieną vaiką, kurį visuomenė mato kaip kitokį. Mes jį matome kaip ypatingą ir kartais tik mūsų muzikos mokytoja sugeba tą unikalumą pastebėti ir išauginti“, – sako Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ direktorė Ada Grigaliūnienė.
„Gimiau būti mokytoja“ – šypteli Kristina ir sėda prie pianino. Laukia dar būrys mažųjų. „Visi jie ypatingi“ – tokiais žodžiais ji atsisveikina. Ir neapleidžia jausmas, kad būtent tokie pedagogai yra verti pasididžiavimo, jie verti pagyrų ir padėkų… Nes kasdien daro stebuklus.
Kristina šiemet dalyvauja Lietuvos mokytojas 2025 rinkimuose –jai labai reikia jūsų palaikymo, balsuojant kasdien.Tą padaryti galite ČIA.
