Pabaltijo šalių diabeto slaugytojų konferencija

Birželio mėnesį Jūrmaloje vyko „Pabaltijo šalių diabeto slaugytojų konferencija 2012“. Šioje konferencijoje dalyvavo Latvijos slaugytojai, Lietuvai atstovavo gausus būrys slaugytojų diabetologių iš įvairių šalies miestų. Galimybė dalyvauti konferencijoje teko ir slaugytojoms diabetologėms Birutei Bartkevičiūtei ir Ritai Petrauskienei.

Atvykusias į Jūrmalą slaugytojas pasitiko konferencijos organizatoriai, kompanijų Abbott ir Abovita nariai.

Virginija Vilčinskienė, Abbott rinkodaros specialistė Baltijos šalims, konferenciją pradėjo sveikinimo žodžiu, linkėdama pasisemti žinių, išgirsti naujovių diabeto srityje ir gerai pailsėti. Dalyviai atidžiai klausėsi pranešimų, dalyvavo diskusijose, atliko praktines užduotis, susijusias su mityba, ne tik konferencijos, bet ir kavos pertraukėlės metu. Reikėjo suskaičiuoti, kiek gramų, angliavandenių vienetų ir kilo kalorijų turi kiekvienas pateiktas užkandis. Tai yra svarbu, nes slaugytoja turi gebėti paaiškinti pacientui apie taisyklingą mitybą.

Konferencijos metu pristatyti septyni pranešimai, juose buvo aptariami aktualūs klausimai: cukrinio diabeto gydymas, priežiūra, savikontrolė bei bendravimas su pacientais ir kt.

Gydytoja endokrinologė dr. Una Gailisa iš Latvijos pristatė diabeto gydymo naujienas apie kasos beta ląstelių transplantacijos galimybes. Pranešėja akcentavo, kad dabar gydant cukrinį diabetą svarbu sutelkti dėmesį ne tik į ligą, bet ir į pacientą.

Endokrinologas  prof. A. J. Majorovas iš Maskvos, remdamasis (IDF Diabetes Atlas, 5 th edition, 2011) tarptautinės diabeto federacijos, Diabeto Atlaso duomenimis  atkreipė dėmesį į išlaidų vidurkį (skaičiuojant JAV doleriais), tenkantį vienam sergančiam CD. Statistiškai Lietuvoje yra 235 880 sergančių CD, manoma, kad yra 84 620 dar nediagnozuotų atvejų. Vidutiniškai vienam sergančiam tenka 1093 (JAV dolerių) per metus. Palyginus su kitomis šalimis galima pasidžiaugti, jog Lietuvoje yra kreipiamas nemažas dėmesys šiai problemai spręsti. Rusijoje sergančių CD yra 12 593 150, o vidutiniškai vienam pacientui skiriama tik 649 JAV dolerių. Kita vertus, Norvegijoje ar Danijoje diagnozuotų CD atvejų yra panašus skaičius kaip ir Lietuvoje, (Norvegijoje 202 080, Danijoje 299 470), bet čia vidutiniškai vienam sergančiam tenka 9269 Norvegijoje ir 6963 Danijoje JAV dolerių.

Prof. A. Majorovas pranešime „Savikontrolė kaip pagrindas diabeto valdymui“ kalbėjo, jog savikontrolei svarbu pasirinkti tinkamą gliukometrą, nes esant netiksliems rodikliams galima netinkamai interpretuoti glikemijos rezultatus. Profesorius minėjo, kad reikia patikrinti, ar pacientai tinkamai pildo diabeto dienynus, ar reguliariai atlieka glikuoto hemoglobino tyrimus (Lietuvoje ligonių kasos kompensuoja 4 tyrimus per metus). Anot jo, viena iš priežasčių, dėl ko pacientai dažnai nesąžiningai ir aplaidžiai pildo diabeto dienynus ar pasus, baimė matyti didelius gliukozės rodiklius. Kaip teigia A. Majorovas, reikia nebijoti skaičių, o naikinti priežastis, sukeliančias cukraus kiekio padidėjimą kraujyje. Pranešėjas akcentavo, jog svarbus tinkamas režimas sergant cukriniu diabetu: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kūno masės kontrolė, glikemijos savikontrolė, vaistų vartojimas, hipoglikemijų profilaktika, tinkama kojų priežiūra, reguliari apžiūra ir kt.

Dr. O. Melnikovos (Maskva) pranešime „Kaip pagerinti bendravimą su pacientu“, sakė, kad bendro tikslo turi siekti abudu: pacientas ir medikas. Dažnai tie tikslai skiriasi, todėl tik sunkiau kovoti su cukriniu diabetu.

Psichologė J. Cihanovica pranešimą „Geros nuotaikos išsaugojimas po ilgos darbo dienos bendraujant ir mokant pacientus“ skyrė slaugytojoms diabetologėms. Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai medikai patiria stresą ir „Perdegimo“ sindromą. Paskaitos metu buvo išdalintas klausimynas. Konferencijos dalyviams atsakius į klausimus psichologė pateikė vertinimų skalę, pagal kurią jie įsivertino, ar gresia patirti „Perdegimo“ sindromą. Psichologė išvardino išorinius veiksnius, dėl kurių patiriamas emocinis išsekimas: didelis darbo krūvis, įtemptas darbo grafikas, monotonija, kūrybingumo stoka, mechaninis darbas, perspektyvos nebuvimas, emocijų protrūkis ir kt. J. Cihanovica vylėsi, jog slaugytojoms neteks patirti emocinio išsekimo, o jei tai nutiktų patarė nedelsiant ieškoti pagalbos. Psichologė palinkėjo rūpintis ne tik pacientų, bet ir savo emocine gerove.

 

Birutė Bartkevičiūtė, slaugytoja diabetologė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close