Saugumo salelės nepasipriešino per Prienus riedėjusiems tankams

Birželio 13 d. šiek tiek po septintos valandos ryto daug Prienų miesto gyventojų pabudo nuo neįprasto garso, o F. Martišiaus g. gyventojai – ir nuo žemės drebėjimo. Tiesa, Kazlų Rūdos kraštas bei jo apylinkės iš miego pakirdo jau apie 6 val. ryto.

Taip prasidėjo vienas iš tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2024-1“ sąjungininkų perdislokavimo ir gynybos operacijos etapų.

Tiesa, Kazlų Rūdos ir Prienų krašto gyventojai prie karinės technikos judėjimo jau įpratę, tačiau Prienai turbūt tik pirmą kartą po sovietinės okupacijos savo gatvėse išvydo vikšrinius tankus. Mažiausiai šešios pro Prienus tądien riedėjusios kolonos ir nudžiugino, ir nuliūdino.

Visai netoli Lietuvos žvangant ginklams ir žūstant žmonėms, sąjungininkių – Vokietijos ir Danijos – galingos karinės galios pratybos sustiprina dvasią ir tikėjimą, kad taikoje, nors ir būdami kitų šalių kariuomenės apsuptyje, gyvensime tikrai ilgiau, nei daugelis tikisi.

Nors skubus karinių pajėgų perdislokavimas į Gaižiūnų poligoną (sovietinės okupacijos metu – buvusį Prienuose veikusio desantininkų rengimo centro filialą) pavyko, paaiškėjo, kad vos prieš šešerius metus suremontuotos F. Martišiaus gatvės bei dalies Vytauto g. su prietilčiu projekto užduočių kūrėjai ir projektuotojai apsiskaičiavo išplatindami saugumo saleles (tris F. Martišiaus g. ir vieną Vytauto g. prie tilto), o sąjungininkų perdislokavimą organizavę pareigūnai neįvertino vokiečių gamybos „pasididžiavimo“ – tanko „Leopard“ vėžės pločio.

Prariedėjus jau pirmosioms kolonoms, šiose vietose užfiksuoti aptraiškyti saugumo salelių kraštai, nugremžti ties jomis esantys šaligatvių bortai. Nors tai tėra smulkmenos, tačiau F. Martišiaus g. ties viena salele esanti išlenkta ir dažnai automobilių ratams užkliūnanti šaligatvio dalis su borteliu nesugebėjo pasipriešinti vos telpantiems platiems tankams ir iširo. Toks likimas ištiko ir Greimų tilto prietiltį.

Turbūt labiausiai gaila dėl to, kad prieš šešerius metus, vos baigus šių dviejų atkarpų kapitalinį remontą, prieniečiai jau skundėsi keistai susiaurintomis važiuojamomis dalimis (nors dažnai važinėdami prie jų priprato), o čia keliaujantys sunkiasvoriai vilkikai nuolat neišsitenka ir ant šių salelių užvažiuoja. Kelių priežiūros tarnyba jau ne kartą keitė ir nuverstus apie saleles informuojančius nukreipiamuosius ženklus.

Deja, pareikšti nuomonę, juolab tikėtis, kad ji bus išklausyta, nėra taip paprasta. F. Martišiaus g., Vytauto g. dalis nuo šviesoforo iki tilto ir pats Prienų Greimų tiltas su visu keliu iki Vilniaus yra magistralinio kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė (A16 – Lietuvos magistralinių kelių registre; E28 – Europos magistralinių kelių registre) dalis. Negana to, šiam keliui susijungiant su magistraliniais keliais Vilnius–Gardinas (A4), Marijampolė–Kybartai (A7) bei esant galimybei ties Marijampole pervažiuoti į magistralinį kelią Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (A5), Prienai tampa kryžkele tarp Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos. Tuo tarpu magistralinius kelius Lietuvoje išimtinai administruoja valstybei priklausanti, LR susisiekimo ministerijos valdoma akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (anksčiau buvusi „Lietuvos automobilių kelių direkcija“), kuriai suteikta teisė priimti pasiūlymus iš gyventojų, verslo subjektų bei savivaldybių administracijų, tačiau, kaip tenka susidurti prieniečiams, nebūtinai juos išgirsti.

Per Prienus einanti magistralinio kelio dalis yra ne išimtis. Dėl šio statuso nei Prienų rajono savivaldybė, nei miestiečiai negali būti tikri netgi dėl savo gatvės saugumo.

Augant Lietuvos ekspedicinei galiai, per svarbią kryžkelę (kiti tiltai per Nemuną yra tik Kaune ir Alytuje, už papildomų 30–40 km nuo Marijampolės), per Prienus, pradėjo važiuoti itin daug krovininio transporto. Didesnė dalis transporto priemonių vairuotojų leisdamiesi F. Martišiaus g. nuokalne nuo kelio dalies Marijampolė–Prienai lėtinti greitį nuo leistinų 90 km/val. iki miesto ribose leidžiamų 50 km/val. pradeda kirtę miesto ribą, tik už 150–250 metrų. Gatvės gyventojai per kelis dešimtmečius yra ne kartą prašę fizinėmis priemonėmis riboti automobilių greitį, tačiau dėl to paties „magistralinio“ statuso buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija tai daryti atsisakė. F. Martišiaus g. gyventojai ne tik jaučia praskriejančių sunkiasvorių automobilių vėją, ne tik prityla laukdami, kol pravažiavusio automobilio garsas nuslūgs, bet ir puikiai žino, kas yra žemės drebėjimas. Ne vienas namas šioje gatvėje turi ir įtrūkimų sienose.

Tiesa, daugelis gyventojų jau prarado viltį ir su tuo susitaikė. Žinoma, keista, kad, pavyzdžiui, Kaunas gali laisvai mokesčiais ar ženklais apriboti judėjimą senamiesčiu (kad būtų daugiau švaresnio oro), o prieniškiai turi ramiai žiūrėti, kaip vos per metrą nuo šaligatviu einančio mažamečio 90 km/val. greičiu praskrieja sunkiasvoriai vilkikai. Juk reikia didžiuotis, kad turime tokį svarbų ir intensyvų kelią. Visgi, turbūt tas pats intensyvumas prieniečiams ir suteikia progą valandą ir daugiau laiko stovėti kamščiuose, kai tiltas dėl keistai greito susidėvėjimo kas keli metai remontuojamas.

Taigi gana apmaudu, kad gyventojų nuomonės nesiklausoma, o dėl neapsižiūrėjimo pažeistos ganėtinai naujos gatvės remontas mokesčių mokėtojams ir vėl atsieis ne vieną tūkstantį eurų.

Karinio transporto kelionė atskleidė ir dar vieną svarbų faktą – Prienų tiltas yra svarbus susisiekimo mazgas, kuris bus reikalingas ne tik žmonėms, ne tik pratyboms, bet ir galimo karinio konflikto fone. Tai, kiek kartų šis tiltas buvo bombarduojamas ir atstatomas, aiškiai pabrėžia svarbią Prienų geografinę padėtį.

„Via Lietuva“ patvirtino, kad Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje karinio mobilumo stiprinimas išlieka vienas iš prioritetinių Europos tikslų. „Via Lietuva“ aktyviai prisideda prie karinio mobilumo stiprinimo ir siekia užtikrinti sklandų karinės technikos judėjimą, tad 2024 metais rekonstruos ne vieną kelio ruožą bei tiltą.

Pravažiavus karinei technikai, „Via Lietuva“ informaciją apie sugadintus šaligatvius ir saugumo saleles Prienuose perdavė kelią prižiūrinčiai akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“. Kaip minėjo „Via Lietuva“ atstovai, visi veiksmai siekiant užtikrinti saugų eismą bus atlikti skubos tvarka, kaip ir suplanuoti bei pradėti vykdyti pažaidų šalinimo darbai. Darbų atlikimo terminas priklausys nuo pažaidų masto ir reikalingų atlikti darbų apimties.

„Via Lietuva“ planuoja įvertinti ir saugos salelių parametrus – vertinimo metu bus peržiūrėti salelių sudarymo techniniai parametrai, tačiau pačių salelių kol kas naikinti neplanuojama. „Via Lietuva“ stengsis užtikrinti, kad salelių techniniai parametrai būtų pakoreguoti taip, jog karinė technika jų nepažeistų.

Primename, jog birželio 7–17 dienomis Lietuvoje vyko tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2024-1“, kuriose daugiau kaip 3700 Lietuvos ir sąjungininkų karių treniravosi atlikti bendras gynybos operacijas. Mokymuose dalyvavo daugiau kaip 500 karinės technikos priemonių – tankų, pėstininkų kovos mašinų, logistinio transporto, orlaivių.

Pratybų tikslais buvo atliktas daugiau kaip tūkstančio NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės karių ir karinės technikos perdislokavimas iš laikino susitelkimo rajono Kazlų Rūdoje į operacijų rajoną Gaižiūnų poligone, kur sąjungininkai prisijungė prie Karaliaus Mindaugo husarų bataliono atliekamos gynybos.

„Geležinio vilko“ pratybos kasmet išsiskiria kaip vieni didžiausių Lietuvoje karinių mokymų pagal realiai užduotis vykdančių karių ir karinės technikos kiekius. Šiose pratybose nuolat dalyvauja Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė ir vienas iš „Geležinio vilko“ brigadai priklausančių batalionų.