Paminėtas profesoriaus J. Kazlausko gimtadienis ir Tarmių metai

Rugpjūčio 1 dieną Birštono muziejuje buvo paminėtos profesoriaus Jono Kazlausko 83-iosios gimimo metinės ir Tarmių metų proga pristatyta Lazdijų krašto interaktyvi paroda „Tarp tradicijų ir modernizmo“. Renginyje dalyvavo prof. J. Kazlausko artimieji, bendramoksliai, Birštono savivaldybės merės  pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, Prienų krašto muziejaus ir Nemuno kilpų regioninio parko atstovai, žmonės, kuriems brangus profesoriaus atminimas ir jo atlikti darbai. Koncertavo Lazdijų kultūros centro folkloro ansamblis „Riecimėlis“ (vadovė Regina Kaveckienė).

Laikinai atliekanti Birštono muziejaus direktoriaus pareigas Roma Zajančkauskienė prisiminė, kad J. Kazlausko gimtadienį rugpjūčio 1 dieną buvo pradėta švęsti nuo 2000 metų. Šia proga šiemet buvo išleistas informacinis lankstinukas apie prof. J. Kazlauską. Jį spausdinant lėšomis prisidėjo jo dukros Eglės šeima bei UAB „Rūdupis“.

Tylos minute buvo pagerbtas prof. J. Kazlausko atminimas.

Kaip sakė muziejaus vadovė, ką nors nauja apie gerbiamą profesorių, kalbininką pasakyti labai sunku, nes per tiek metų daug kas kalbėjo, pasakė ir užrašė. Tačiau R. Zajančkauskienė ieškodama medžiagos atrado J. Kazlausko straipsnį,  išspausdintą 1968 metais, kur nagrinėjami tik dzūkų tarmėje esantys žodžiai“.  Tyrinėdamas savo gimtąją kalbą J. Kazlauskas rėmėsi gimtojo krašto, o taip pat senosios kartos žymių žmonių, tokių kaip M. Mažvydas, Daukša, Sirvydas ir kt., tarme.

R. Zajančkauskienė pasakojo, kad prof. J. Kazlauskas išskyrė lietuvių kalbos tarmėse plačiau naudojamas, skambias operatyvo formas: „būčia, būč, būtau, būtum, bučium“, kurios dar gyvos šnekamojoje kalboje. Kalbininkas savo straipsniuose, skirtuose lituanistams, taip pat akcentavo Birštono tarmę, kurią jis laikė sava, gimtąja. Be to, profesorius yra užrašęs jungtukus, kalbos priemones, vartotas šiame krašte: „jep jis neatejys, nežinia, ką būtum dary“; „jap būt žinojęs, nebūč gyręs“ ir t. t. Šiuose sakiniuose esamojo laiko veiksmažodis vartojamas vietoje esamojo laiko dalyvio, nes tarmėje yra išnykęs esamojo laiko dalyvio vardininkas.

Birštono muziejaus vadovė R. Zajančkauskienė teigė, kad ši popietė yra savotiška gimtadienio dovana, kuria profesorius nuoširdžiai džiaugtųsi. Išvakarėse, Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Palionio iniciatyva, grupė birštoniečių ir prieniečių kalbininko giminių ir bičiulių Vilniaus Saulės kapinaitėse aplankė kalbininko poilsio vietą.

2013-ieji metai yra paskelbti Tarmių metais, todėl simboliška, kad prof. J. Kazlausko, ne kartą savo tekstuose pabrėžusio Birštono tarmės reikšmę, gimtadienio paminėjimas sutapo su muziejuje šiuo metu veikiančia interaktyvia Lazdijų krašto muziejaus paroda „Tarp tradicijų ir modernumo“ (parodoje eksponuojami trys stendai su dvylika įrengtų skaitmeninių ekranų, kuriuose rodomi trumpametražiai filmai. Juos žiūrint ir klausant audioįrašų, susipažįstama su dzūkų tarme ir senaisiais, Lazdijų krašte – Seirijuose, Veisėjuose ir kituose kaimuose – puoselėtais amatais.)
Birštono savivaldybės merės pavaduotojas J. Aleksandravičius pasveikino popietės dalyvius ir pasidžiaugė, kad žymaus kalbininko prof. J. Kazlausko minėjimai  pritraukia vis daugiau žmonių.

– Šiemet J. Kazlausko 83-ąjį gimtadienį minime šiek tiek kitaip. Vakar Seimo nario Andriaus Palionio iniciatyva buvo suorganizuota išvyka ir aplankytas kapas Vilniuje, Saulės kapinėse, šiandien gimtadienį minime muziejuje, o vakare vyksime į kalbininko tėviškę Matiešionyse, kur vyks patriotinės dainos vakaras „Myliu gimtinę“, kuris irgi yra Seimo nario dovana visiems žmonėms, – sakė J. Aleksandravičius.

Malonus netikėtumas buvo tai, kad viena iš ansamblio dainininkių – Birutė Vanagienė, pasirodo, buvusi prof. J. Kazlausko studentė Vilniaus universitete, kur studijavusi lietuvių kalbą ir literatūrą. Ji pasakojo, kad profesorius visada sugebėjo išaiškinti ir įrodyti bet kokio žodžio kilmę bei tarmę, mokėjo įdomiai perteikti dėstomą temą ir patraukti studentus. Be to, kiekvienas, atėjęs pas J. Kazlauską į egzaminą, turėdavo savo krašto tarme pasakyti 10 žodžių.

Po prisiminimų apie J. Kazlauską „Riecimėlio“ dainininkai dainavo skambias ir melodingas dzūkiškas dainas, o B. Vanagienė pasakojo smagius nutikimus.

Lazdijų kultūros centro direktorė Daina Pledienė pasakojo, kaip gimė projektas „Tarp tradicijų ir modernizmo“, kaip bendradarbiaujant pagal programą „Veiklūs kaimynai“ buvo atliktos ekspedicijos, nufotografuoti ir nufilmuoti senieji kaimo amatai ir pats gamybos veiksmas – vilnos vėlimas ir verpimas, audimas, krepšių pynimas ir kt. Vėliau buvo parengta kilnojama paroda, kuri ir keliauja per Lietuvą, supažindindama žmones su mūsų krašto buvusiais ir dar gyvuojančiais amatais.

Dabar muziejuje eksponuojami įvairūs rankdarbiai, o visą procesą, kaip vyksta darbas, galima pasižiūrėti ekrane ir išgirsti pasakojimą užsidėjus ausines.

Savivaldybės vicemeras J. Aleksandravičius dėkojo už apsilankymą, puikią parodą ir be galo nuotaikingą koncertą bei dzūkiškus paporinimus.

Gausus būrys renginio dalyvių apžiūrėjo parodą, išgirdo, kaip galima iš vytelių nupinti krepšį bulvėms be jokių dratų (vielos), nuvelti veltinius.

Vėliau muziejaus kiemelyje svečiai buvo pakviesti prie stalo su sūriu, duona, medumi ir gira…

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close