Iš Birštono muziejaus fondų. Didysis permainų dešimtmetis Birštono kurorte (1933-1940 m.) III

Kurorto augimas 1935-1936 m.

Pasaulinei ekonominei krizei praėjus, į Birštoną plūstelėjo gausi lankytojų banga. 1937 m. „Lietuvos aidas“ rašė: „Vienintelis mūsų klimatinis ir balneologinis kurortas vis daugiau lankomas ne tik vietos gyventojų, bet ir užsieniečių. Birštono kurorto administracijos žiniomis,1936 m. kurortas svečių turėjo daugiau negu1932 m. Vidurvasaryje kurorte ir miestelyje buvo jaučiama butų stoka. Ne vienas ligonis ar vasarotojas dėl butų stokos turėjo grįžti namo“ („Lietuvos aidas“,1937, Nr.163 (3378), p. 3). Tai buvo bendros kurorto veiklos ir apgalvotos strategijos rezultatas. „Kurorto vadovybei daugiau rūpi ne iš lankytojų pinigus spausti, bet tyra intencija patarnauti visuomenei, plačiausiai tiekiant Birštono šaltinių ir aplinkos gydomąją sveikatos ir poilsio ieškantiems krašto gyventojams“ („Lietuvos aidas“, 1935, Nr.149 (2412), p. 9). Labai svarbu buvo tai, kad palyginus su 1933 metais kurortą aplankė net tris kartus daugiau ūkininkų. Dabartinio Birštono muziejaus patalpose buvusį Stakliškių girininko A.Katelės nuomotą vasarnamį „Ramunė“ pamėgo mokytojai. Mokytojų, vykusių pagal Švietimo ministerijos kelialapius, skaičius išaugo pustrečio karto (Šiai temai bus skirtas atskiras straipsnis – V. K.)

Pagrindinis dėmesys gydymui

Pirmiausia buvo galvota apie gydymo procesą. Buvo užbaigta1934 m. pradėta vonių patalpų rekonstrukcija. „Vonių gaminimo aparatai pastatyti nauji, moderniškesni. Vonios gaminamos labai greit, su tikslia temperatūra. Mašinoms nustojus veikti, esant reikalui, iš paruoštų rezervų vonias galima gauti kiekvienu momentu“ (Ten pat). Taip pat buvo plečiami gydymo kabinetai, buvo įruoštas elektrinis kardiografas, buvo praplėstas diatermijos kabinetas, jame įrengti nauji aparatai gydė radijo bangomis. Tobulesniam gydymo procesui buvo pritaikyta ir kurorto privačių gydytojų bendradarbių sistema.

Lietuvos periodinė spauda rašė apie tuo metu rengiamą mineralinių vandenų paviljoną. Buvo pastebėta: „Modernūs vakarų ir centrinės Europos kurortai turi mineralinių vandenų paviljonus, iš kur gaunamas jų šildytas ir gazuotas vanduo. Mineralinių vandenų paviljonas bus vamzdžiais sujungtas su šaltiniais. Tad iš ten nuolatos tekės šviežias versmių vanduo. Be natūralaus ir šildyto vandens bus galima gauti ir mineralinio gazuoto šaltinio vandens. Šildymas elektrinis. Mineralinių vandenų šildymas reikalingas daugeliui ligonių“ („Lietuvos aidas“, 1937, Nr.133 (3378), p. 3).

Birštono šiltnamių istorijos pradžia

Dietinės valgyklos steigimas buvo numatytas dar1933 m. Dietinis maitinimasis kurorte tampriai susijęs su šiltnamių plėtimu. „Be esamų kurorte šiltnamių pernai rudenį pastatytas dar vienas modernus šiltnamis. Jau dabar ankstyvą pavasarį šiuose šiltnamiuose yra užauginta daug  įvairių daržovių, jų pakaks visiems vasarotojams, valgantiems kurorto svetainėje. Pagal nustatytą tvarką dietinius valgius bus galima gauti kurorto svetainėje iš anksto juos užsakius, nes tokių valgių įvairumas labai didelis. Taigi mūsų klimatinis ir balneologinis kurortas, kaip ir geresni užsieniniai kurortai, turės dietinių valgių virtuvę “ (Ten pat).

Vytautas Landsbergis Žemkalnis ir Birštonas

Praeities analizė negali būti politizuojama arba pritaikoma siauriems politinės priešpriešos ar ignoravimo interesams. Praėjusiais metais Birštone viešėjo europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kurio nuopelnų Lietuvai pristatinėti nereikia. O ir pagal giminystę profesorius yra ne tik Jono Jablonskio anūkas, bet ir architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio sūnus. Žinomo architekto nuopelnai mūsų kurortui paskutiniame dešimtmetyje buvo labai svarūs. Tai paliudija šio žmogaus projektuoti statiniai, veikla siekiant išsaugoti Birštono savitumą. „Kurorto technikinė priežiūra pavesta geriausiam mūsų architektui inžinieriui Landsbergiui. Jo kūrybinė ranka jau matyti: vilos moderniškai perdažytos, pagražintos, takai išlyginti, pertvarkyti, prie kurhauzo įrengta terasa, kurioje bus aboūrais pridengti staliukai. Terasa elektra iliuminuota, išlyginta ir šokiams pritaikyta“ („Lietuvos aidas, 1935, Nr. 149 (2412), p. 9).

Istorinio paveldo problematika

Kurorto rekonstrukcijos laikotarpiu buvo griaunami senieji pastatai, bet nebuvo pasirūpinta jų fotografavimu ir aprašymu. „Nugriovus antrosios klasės vonių namų pamatus rastas didelis akmuo su 1854 m. data (Carinės Rusijos laikais kurorto įkūrimo data buvo laikoma 1854 metai, kada caro valdžia davė leidimą įkurti kurortą – V. K.). Mat tais laikais buvo atidarytas Birštono kurortas. Dabar nugriautas antros klasės namas buvo pirmasis kurorto pastatas“ („Lietuvos aidas“, 1937, Nr.133 (3378), p. 3).

Pirmoji kurorto lankytojų statistika

1938 m. kurorto direktorius ir vyr. gydytojas Balys Matulionis „Lietuvos aidui“ pateikė kurorto 1860-1937 m. lankytojų statistiką. „Nenuostabu, kad 1875-1914 m. Birštone gydėsi daug rusų generolų didikų ir net kunigaikščių. Jau prieš 40-50 m. Birštonas vasaromis ne visada sutalpindavo savo svečius. Nuo vasarvietės įsikūrimo iki1914 m.Birštone gydėsi apytikriai apie 30 000 ligonių. Nuo 1922-23 m. toje vasarvietėje iki dabar gydėsi ne mažiau kaip 20 000 ligonių. Taigi Birštonas, neskaitant vasarotojų ir svečių, vien ligonių praleido ne mažiau kaip 50 000. Turbūt Europoje nebus tos valstybės, kurios piliečiai nebūtų vasaroję ar gydęsi Birštone“ („Lietuvos aidas“, 1938, Nr.317 (4126), p. 8). Skaičiai, žinoma, gražūs, bet juos dar reikės patikrinti.

(Bus daugiau)

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas