Jaunieji futbolininkai stovykloje nesiilsėjo (GALERIJA) (atnaujinta)
Visą praėjusią savaitę viena iš Klebiškio pašonėje esančių sodybų klegėjo vaikų balsais ir aidėjo nuo kamuolio dunksėjimo. Dienomis rami, o vakarais suaugusiųjų balsais skambanti sodyba šią savaitę tapo jaunųjų sportininkų sostine. 14 Birštono sporto centro jaunųjų futbolininkų turėjo galimybę pabūti futbolo stovykloje.
Nuo pirmadienio 14 ištikimiausiai lankiusių treniruotes bei pavyzdingu elgesiu jose pasižymėjusių jaunųjų futbolininkų savo trenerio Kęsto Joneliūno vadovaujami pradėjo kupiną įspūdžių atostogų savaitę. Nors dabar atostogų metas, vaikams ilsėtis nebuvo kada. Kiekvieną dieną vykdavo mankšta, treniruotės bei varžybos. Kiekvieną dieną jie galėjo ne tik parodyti tai, ką jau išmokę, bet ir pasitobulinti, išmokti daugiau. Be to, kiekvienų varžybų nugalėtojų laukė prizai.
Antradienį vykusios varžybos buvo pakankamai sudėtingos. Pradžioje visų stovyklos dalyvių laukė „gladiatorių mūšis“, kuriame jaunieji futbolininkai varžėsi po du. Varžybų užduotis paprasta – pirmam į vartus įskraidinti kamuolį, kol to nepadarė priešininkas. Nugalėtojas vėliau kaunasi su kitu priešininku, pralaimėjusysis grįžta ant atsarginių suolelio. Varžybos vyko dviem grupėmis. Pirmoje dalyvavo jaunesni stovyklos dalyviai, 2002-2005 m. gimę futbolininkai, antroje – vyresnieji, 1999-2000 m. gimę sportininkai. Varžantis jauniesiems futbolininkams kilo aistrų, būta ir raginimų ir garsių patarimų, būta ir ašarų. Nors sporte visada svarbiausia dalyvauti, tačiau toli likusi prizinė vieta tikrai nepaguodžia. Tarp jaunesniųjų ištvermingiausias ir taikliausias buvo Dominykas Jurgelionis. Vyresniųjų kovos buvo stipresnės ir įspūdingesnės, tačiau šiek tiek trumpesnės. Vyresnieji pasižymėjo didesniu taiklumu. Daugiausia ovacijų sulaukė brolių Roberto ir Eriko Ratkevičių kova. Nors Erikas priešinosi tikrai atkakliai, šįkart labiau pasisekė Robertui. Jis laimėjo ne tik prieš brolį, bet ir pačias varžybas. Iš tėvelių apie tai pirmoji sužinojo būtent Roberto ir Eriko mama, tuoj pat po varžybų užsukusi jų aplankyti.
Po „gladiatorių mūšio“ lauke tvyrojusiame karštyje suprakaitavę jaunieji futbolininkai tuoj pat su visa sportine apranga sušoko į šalia futbolo aikštelės esantį tvenkinį. Jų džiaugsmui, ir pats treneris liepteliu atbėgęs įšoko į vandenį kartu su savo auklėtiniais. Tuoj pat buvo suorganizuotos ir šokinėjimo į vandenį varžybos, žinoma, be nugalėjusiųjų ir pralaimėjusiųjų. Trenerio į šonus ištaškyto vandens kiekiui, žinoma, neprilygo nė vienas futbolininkas.
Išsimaudžius ir atsivėsinus, vyko žongliravimo su kamuoliu varžybos, kuriose ne visi futbolininkai panoro dalyvauti – jiems dar knietėjo pašokinėti į vandenį. Sudarius komandas ir varžyboms įvykus, tarp mažųjų prizininku vėl tapo D. Jurgelionis, tarp vyresniųjų – Edvinas Stražnickas. Visiems nesisekė tik „šulinio“ varžybose. Šiose varžybose iš nustatyto atstumo reikėjo pataikyti į virve aprištų vėliavėlių šulinį. Šulinio aukštis – apie 1,5 m., todėl vienintelis būdas į jį pataikyti buvo spiriant kamuolį į viršų. Nors keletas kamuolių atskriejo gana tiksliai ir kliudė virves, tačiau į šulinį tiksliai įleisti kamuolį nepavyko niekam. K. Joneliūnas dėl to buvo ramus – prizai niekur nedings, varžybos vyks ir kitą dieną.
Po apdovanojimų vaikų laukė poilsis. Iki vakaro. Tada juos aplankė vyresnieji futbolininkai – Birštono SC-Erno futbolo komanda, taip pat treniruojama K. Joneliūno. Vyrai su malonumu sutiko ne tik aplankyti stovyklaujančią jaunąją pamainą, bet ir su jais sužaisti draugiškas varžybas. Varžybos buvo tikrai neeilinės. Negana to, kad sodybą pasiekė per visą Lietuvą keliaujantis ir kaip iš kibiro pilantis lietus, siekiant bent pasistengti sulyginti profesionalų ir dar besimokinančių jėgas, „Erno“ futbolininkai žaidė poromis, susirišę rankas. Kaip ir galima buvo tikėtis, laimėjo visi.
Trečiadienį stovyklautojams irgi nebuvo progos pailsėti, jie išvyko iš sodybos, taip leisdami pailsėti jos kaimynams. Kelionės būta netolimos – iki Kauno, į Lietuvos sporto muziejų. Sporto muziejus – vienintelis toks Lietuvoje. Vaikai galėjo pamatyti, ką pavyko pasiekti jų pirmtakams, ką sportininkai kuria dabar. Treneris K. Joneliūnas neleido ir tėveliams likti „užribyje“. Grįžę iš muziejaus, vaikai susitiko su tėveliais – visų laukė draugiškos varžybos ir ilga, šilta vakaronė.
Turbūt įdomiausia išvyka vaikų laukė ketvirtadienį. Jiems treneris su rėmėjais padovanojo kelionę į Marijampolę. Čia jie stebėjo finalines Europos U-19 vaikinų futbolo čempionato varžybas tarp Prancūzijos ir Serbijos komandų.
Penktadienį baigėsi ilgai laukta ir labai greitai prabėgusi stovykla. Visi pakilios nuotaikos su gautais prizais išsiskirstė namo. Šią stovyklą prisimins ne tik jaunieji futbolininkai, bet ir jų tėveliai.
Stovykla tikrai nebūtų pavykusi be rėmėjų. Šiek tiek parėmė patys tėveliai ir Birštono sporto centras. Bet didžiausias buvo vyrų Birštono SC-Ernas komandos rėmėjo Ervino Marčiulionio indėlis. Jis net nemąstydamas leido stovyklą daryti savo sodyboje, maitino vaikus, pasirūpino ir jų kelionėmis. Jis – pavyzdys, kuomet vienas žmogus remia visą Birštono kurorte esančią sporto šaką. O K. Joneliūnas – žmogus, kuris nepailsdamas gali treniruoti kelias perspektyvias komandas ir dar organizuoti stovyklą.
Jaunieji futbolininkai, dar nedaug žaidę su kitų regionų priešininkais. Mažieji jau laimėjo draugiškas varžybas Varėnoje, vyresnieji laimėjo II vietą Kovo 11-osios turnyre, kuris vyko Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje, bei III vietą Balbieriškyje vykusiose varžybose. Pasak K. Joneliūno, dabar labiausiai komanda laukia, kol bus baigtas renovuoti Birštone esantis stadionas. Vaikams treniruotis reikia geros aikštės, kad nereikėtų, kaip su „Erno“ komanda, vis ieškoti užmirštų, niekieno neprižiūrimų stadionų.
Mantvydas Prekevičius
