Pažinkime gimtosios kalbos melodiją
Šie metai yra paskelbti tarmių metais, tad ir Birštono viešosios bibliotekos jau devinti metai organizuojami skaitymai „Vasara su knyga“ buvo skirti šiai progai. Jau nuo birželio vidurio buvo pradėti renginiai pagal projektą „Gimtosios kalbos grožis ir dvasia – tarmės“.
Nuo pat skaitymų pradžios juos rengia Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Nijolė Raiskienė ir bibliotekininkė Ingrida Vaitkevičienė. Skaitymai vyksta miesto viešosiose erdvėse: Nemuno kilpų regioniniame parke, muziejuje, turizmo informacijos centre, prie Vytauto kalno ir kitur.
– Šiais metais vykdomas projektas „Gimtosios kalbos grožis ir dvasia – tarmės“ yra socializacijos projektas, kuriam paramą skyrė ir Birštono savivaldybė.
Pirmuosiuose užsiėmimuose, kurie vyko bibliotekoje, buvo kalbama apie tarmių susidarymą ir skirstymą, rodomas bibliotekoje esantis tarmių žemėlapis. Taip pat skaitėme D. Dilytės kūrinį „Pasaka apie lietuvių kalbą“, nuotaikingai aiškinomės žemaičių tarmės ypatumus, kuriuos išsamiai dėstė tikra žemaitė nuo Salantų, bibliotekos darbuotoja Genovaitė Maciūtė. Kupiškėnų šnektos klausėmės iš Janinos Giknienės lūpų. Ji per daug gyvenimo metų Birštone dar jos nepamiršo, – pasakojo Birštono viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja N. Raiskienė.
Skaitymai ir diskusija vyko sakraliniame muziejuje, bandant išsiaiškinti, kokia gi tarme kalba birštoniečiai. Pagal tarmių pasiskirstymą, Birštono savivaldybė dar priklauso Dzūkijai, ir žmonės save laiko dzūkais. Žinoma, su kai kuriomis žemaičių, aukštaičių ar suvalkiečių priemaišomis. Daugelis žmonių, kurie negyvena tame regione, jau kalba ne taip gerai, ne visus žodžius ištaria su tam tikra būdinga melodija ir intonacija. Juk visi mokėmės kalbėti literatūrine kalba. Vieniems geriau pavyko, kitiems prasčiau.
N. Raiskienė pasakojo, kad Nemuno kilpų regioninio parko Birštono lankytojų centre padedant Ramutei Milušauskienei buvo surengta pažintinė ekskursija, pristatyta prieniškės menininkės Aušros Deltuvienės kūrybos paroda, Birštono gimnazijos mokinių piešinių paroda. Taip pat visi su malonumu skaitė tautodailininkės Irenos Makauskienės knygą „Šnektos tarp Nemuno ir Šešupės“, dar kartą kalbėjosi apie birštoniškių šnektą.
Birštono turizmo informacijos centre susipažįstant su pietų aukštaičių tarme buvo skaitoma Romo Sadausko tarmiškai parašyta knyga „Raibas gyvenimėlis“, Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai, Alfonso Maldonio, Sigito Gedos, Anzelmo Matučio, Martyno Vainilaičio eilėraščiai.
Birštono sakraliniame muziejuje kalbant apie vakarų Aukštaitijos gyventojus ir jų šnektą, kūrinius skaitė ir muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šeškevičius. Birštono muziejuje vykusiame renginyje buvo skaitoma Birštone gyvenančio rašytojo Vydo Asto sakmė „Sukilimas“. Ją skaitė ir pats autorius, ir kiti skaitovai.
Visiems patiko šis kūrinys apie1863 m.sukilimą, nes jis tiesiogiai susijęs su tuo metu vykusiais istoriniais įvykiais Birštone. Įspūdinga buvo ir tai, kad skaitymas vyko toje salėje, kurioje eksponuojama1863 m.sukilimui skirta paroda. Ją pristatė V. Šeškevičius. Skaitymų dalyviai vėliau rašytojo klausinėjo, ar šioje sakmėje aprašyti įvykiai tikri.
Tarmių temai skirti renginiai pasibaigė liepos 27 dieną naktiniais skaitymais.
Vakare, 21 valandą, į biblioteką susirinko nemažas būrelis skaitymo entuziastų, pasiruošusių visą naktį iki pat ryto praleisti kartu su knygomis, kalbėdamiesi, dalyvaudami viktorinoje, klausydamiesi vieni kitų kūrybos eilių.
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkės pavaduotoja, ilgametė birštonietė, tačiau kilusi iš Dzūkijos, Aldona Milda Valatkienė pasakojo apie gražią ir melodingą dzūkų šnektą, skaitė Anzelmo Matučio knygą „Margaspalvio genio kalvė“ bei labai nuotaikingą kūrinėlį, parašytą dzūkų tarme, kaip dziedulis su bobute susipyko.
Vėliau buvo tęsiama pažintis su žemaičių tarme. Tikra žemaitė Rima Jurgaitienė, kilusi nuo Plungės rajono Kulių miestelio, labai įdomiai pasakojo apie ten gyvenusį rašytoją Juozą Tumą Vaižgantą bei jo ryšius ir darbą kartu su tuometiniais knygnešiais.
Savo eilėraščius skaitė birštonietės Aistė Stuldžėnaitė ir Vakarė Stambrauskaitė bei į svečius pas senelius iš Norvegijos sugrįžusi Toma Mačiulytė. Toma dzūkų tarme pasakojo, kaip jos senelė kepa naminę duoną.
Kad laikas neprailgtų, visi susirinkusieji ne tik skaitė knygas ir kalbėjosi bei dalyvavo viktorinoje, bet ir buvo išėję pasivaikščioti po naktinį Birštoną, pabuvojo Nemuno krantinėje, gėrėjosi spalvingais fontanais. Ne visi ir birštoniečiai jį buvo matę…
Vėliau buvo naktipiečiai, po jų žiūrėjo filmą „Titanikas“. Kas nenorėjo, rado ir kitokių užsiėmimų. Pasak N. Raiskienės, primigę buvo tik keturi dalyviai, o kiti ištvermingai išbuvo su knygomis visą naktį.
– Be lietuvių kalbos tarmių, dar domėjomės Lietuvos istorijos klausimais, peržiūrėjome bibliotekos I-ame aukšte eksponuojamą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-osioms metinėms skirtą parodą. Jausmų pasaulio paslaptis aiškinomės skaitydami Brenifier O. Desprė J. knygą „Meilė ir draugystė“ ir kalbėjomės su Birštono sanatorijos „Tulpė“ psichologe Brigita Gelumbauskiene. Kai kuriuos patirtus įspūdžius vaikai atvaizdavo popieriuje, padedami savo ilgametės bičiulės dailininkės Eugenijos Ivaškevičiūtės. Jų piešiniai eksponuojami skyriuje esančioje lentoje, – kalbėjo N. Raiskienė.
„Vasara su knyga“ dar nesibaigė, dar Birštono viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus darbuotojos su jaunaisiais skaitytojais lankysis ir kitose pamėgtose vietose, kur bus labai smagu pasėdėti su knyga.
Stasė Asipavičienė
