Didysis permainų kurorte dešimtmetis (1933-1940) II

Būtiniausių permainų kurorte strategiją naujasis kurorto vadovas Balys Matulionis pagrindė moksline kurorto gydymo praktikos analize.

Veidu į gimtinę

Ir anais laikais ieškojom gydymo „stebuklų“ kitose šalyse, užmiršdami, kad tikros vertybės yra šalia mūsų. Balys Matulionis, išanalizavęs „Vytauto“ mineralinio šaltinio cheminę sudėtį, nustatė, kad ji tokia pati, kaip tuo metu aukštuomenėje buvusio madingo mineralinio vandens iš Kissingeno „Rakošy“ šaltinio. „Tiek sudėties atžvilgiu, tiek savo gydomuoju veikimu „Vytauto“ šaltinis gali pavaduoti minėtą Kissingeno „Rakošy“ šaltinį. Tenka stebėtis mūsų savo krašto nepažinimu. Kas iš mūsų gydytojų nežino „Rakošy“ vardo, bet ne visi gydytojai žino, kad mes turime savo nuosavą „Rakošy“, kuris „Vytauto“ šaltinio vardu vadinamas. Kasmet į Lietuvą buvo importuojama po keletą vagonų „Rakošy“ vandens, o savasis „Rakošy“ dingsta Nemune be jokios naudos“ (Dr. B. Matulionis. Birštono kurortas -„Medicina“,1934 m.kovo mėn., Nr.3, p.126). Nurodęs ligas, kurios šiuo vandeniu turi būti gydomos, Balys Matulionis pagrįstai susirūpino tuometiniu nekokybišku  „Vytauto“ šaltinio vandens gazavimu Kaune, Lietuvos viešbutyje: „Vanduo vežamas 40 km į gazavimo vietą, nespėja susijungti su atmosferiniu deguoniu; nuo to iškrinta geležies junginiai ir apskritai pakinta vandens sudėtis“. Šios kurorto vadovo išvados leido „Vytauto“ šaltinio vandens pilstymą greitu laiku pradėti Prienų Šachovo alaus bravore.

Kurorto poliklinika

Balys Matulionis, pradėjęs vadovauti kurortui, pirmiausia susirūpino kiek galint tikslesniu gydomųjų procedūrų skyrimu bei pačia gydymo, ligonių judėjimo, sanitarijos kontrole. „Tuo tikslu 1933 m. Raudonojo Kryžiaus vadovybė visą medicinišką darbą ir priežiūrą sukoncentravo įsteigdama kurorto polikliniką“ (Ten pat, p.192). Balys Matulionis savo moksliniame darbe akcentavo mūsų kurorto darbo organizavimo pranašumus lyginant su vakarietiškais. „Jei daugelis Vakarų kurortų tokios organizacijos (kurorto poliklinikos – V. K.) neturi, tai dar nėra įrodymas, kad tokios organizacijos nebuvimas sudaro tiems kurorto pliusą; priešingai, tad yra minusas, atsiradęs todėl, kad dauguma Vakarų kurortų tvarkomi vadovaujantis visų pirma komerciniais samprotavimais“ (Ten pat, p. 194). Tai savotiška nuoroda ir dabarties gydytojams ryškinti mūsų gydymo privalumus, neleisti komersantams visur uždėti savo leteną, o politikams siekti, kad mūsų tautos moralinės, šeimos vertybės, nežiūrint dabartinės sąjungos stereotipų, visada būtų ginamos.1933 m.poliklinikos personalą sudarė 2 gydytojai, 2 medicinos kandidatai ir viena gailestingoji sesuo. Medicinos kandidatai dirbo prie vonių, prižiūrėdami paskyrimų vykdymą.

Kurorto lankytojai 1933 metais

Balio Matulionio kūrybiškai vadovaujamo kolektyvo pastangos jau pirmaisiais metais davė rezultatus. Purvo vonių vartojimas, lyginant su 1932 metais, išaugo nuo 3774 iki 6593, angliarūgštės vonių – nuo 2687 iki 4885. Augo ir lankytojų skaičius – nuo 1004 iki 1464. Tarp kurorto lankytojų moterys sudarė 59 proc., vyrai – 41 proc., žydai sudarė 56 proc., lietuviai – 42 proc. Tarp užsieniečių daugiau buvo vokiečių (11) ir JAV piliečių (9). Po vieną kitą atvyko ir iš Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Čekoslovakijos. Kurortą pamėgo namų šeimininkės ir valdininkai, mažiausiai atvykdavo žiniasklaidos, dvasininkų ir gydytojų šeimos narių (Ten pat, p.194).

Dietinė valgykla

Balys Matulionis iškėlė ir dietinės valgyklos būtinumą. „Reikalinga dietinė valgykla: visoks gydymas turi būti tikslus ir logiškas; negalima tuo pačiu metu ligą gydyti ir ją palaikyti“ (Ten pat.). Dietinė valgykla Birštono kurorte buvo pastatyta po 3 metų.

Birštonas 1935 metais

1935 metai – išskirtiniai statybų, rekonstrukcijos metai. Pradinės mokyklos mokytojas J. Strazdas publikacijoje „Lietuvos aide“ teigia, kad sanatorijų, kurhauzo ir kitų pastatų rekonstrukcijai, aplinkos tvarkymui Raudonasis Kryžius skyrė rekordinę 85 000 Lt sumą („Lietuvos aidas“, 1935-07-03, Nr.149, p. 9). Šią informaciją gyvai pailiustravo A. Dėdelės publikacija „Birštonas ir lankytinos jo apylinkės“: „Birštono miestelis jau visai sukurortėjęs. Tai ne miestelis, tik ramutis bažnytkaimis, kur sodeliuose, daržuose, javų laukuose ir sausuose pušynuose skendi vasarnamiai ir vasarotojams pritaikyti birštoniečių namukai. Vasarnamiai kasmet čia dygsta, kaip grybai po lietaus. Vien praeitais metais išdygo 7 nauji, dideli ir gražūs vasarnamiai, antrapus Nemuno, Alksniakiemio girininkijos pušyne (per Nemuną yra patogus keltuvas) ir trys pačiame Birštone. Pats Birštonas gražinasi kaip įmanydamas. Prieš karą čia buvo beveik vien šiaudais dengti namukai, išskyrus vieną kitą vasarnamį. Dar neseniai buvo nemažai lūšnų. Dabar jų žymė baigia išnykti. Vien praeitais metais nugriautos 24 lūšnos. Jų vietoje išaugo nauji, padorūs namukai. Pernai ir šiemet 30 šiaudinių stogų pakeisti gontiniais, čerpiniais ar skardiniais. Gontinius stogus birštoniškiai raudonai nusidažo. Kaip raudonos aguonos žydi jų stogai daržuose ir soduose („Lietuvos aidas“,1935, Nr.162 (2425), p. 4).                                                                                  Birštone, išaugus besigydančiųjų kiekiui, su ligoniais dirbo pats vadovas B. Matulionis, daktarai Vaičiūnas, Kabakeris, o kartą per savaitę ligonius priiminėjo chirurgas doc. dr. V. Kuzma.

Birštonas – Kauno savaitgalių priemiestis

Šis reiškinys atsirado apie 1933-1935 metus. Atpigus ir padažnėjus autobusų reisams Kaunas-Birštonas, jau buvo galima už 5 Lt nuvykti ten ir atgal. Birštone pradėjo gydytis ir patys gydytojai.1935 m. vasarą Birštone gydėsi 18 gydytojų. Tais pačiais metais atvyko daug profesorių: Izidorius Tamošaitis, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Šimkus, Mošinskas, Dubas ir kiti. Birštoną tuo metu pamėgo dailininkai Petras Rimša ir Kazys Šimonis, poetai K. Binkis ir J. Greičiūnas, operos solistė V. Jonušaitė-Zaunienė, Petras Olekas, vidaus reikalų ministro Stepono Rusteikos, diplomato Kazio Broniaus Balučio, o vėliau ir Prezidento Antano Smetonos žmonos.

Išdykėlis kranklys

Birštonas 1935 m. turėjo savo įžymybę. „Tik vienas išdykėlis būtinai pasistengia užkabinti kiekvieną Birštono svečią: tai vietos policijos nuovados viršininko Rinkevičiaus kranklys, namie augintas laukinis paukštis. Kai nusibosta jam rytą vaikyti nuo vienintelės miestelyje mėsos parduotuvės durų šunis, jis atskrenda į parką ir užkabinėja praeivius. Ypač mėgsta moterų spalvotas skaras ir skrybėles. Nepraleidžia neužkabinęs nė vieno vaiko. Jeigu kuris rimtas ponas su ponia nesiteikia atkreipti  į jį savo dėmesį, jis net ant peties nutupia, kad vis dėlto nepasiliktų nepastebėtas. Užsuka ir į kurhauzo verandas iš pietaujančių kokio kąsnelio patykoti. Šiltą dieną nuskrenda ir į nuogalių Nemuno pliažą saulėje besikaitinančių nuogalių pakibinti ir paerzinti („Lietuvos aidas“ 1935, Nr.162(2425), p. 4).

(Bus daugiau)

 Vytautas Kuzmickas,

 istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas