Kleboną Kazimierą Skučą prisimenant

2023 m. lapkričio 29 d., Veiverių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje mirė kunigas Kazimieras Skučas.

Kun. Kazimieras Skučas gimė 1934 m. balandžio 10 d. Barauskinės k., Veiverių parapijoje, Prienų rajone.

1942 – 1954 m. mokėsi Veiverių vidurinėje mokykloje.

1960 – 1965 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.

1965 m. balandžio 14 d. buvo pašventintas kunigu.

Kun. Kazimieras Skučas darbavosi šiose pareigose:

nuo 1965 m. liepos 2 d. – Kėdainių parapijos vikaras;

nuo 1968 m. gegužės 8 d. – Prienų parapijos vikaras;

nuo 1970 m. liepos 7 d. – Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos vikaras;

nuo 1971 m. balandžio 5 d. – Sangrūdos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos klebonas;

nuo 1983 m. gegužės 28 d. – Veiverių Šv. Liudviko parapijos klebonas;

nuo 1988 m. gegužės 24 d. – paskirtas aptarnauti ir Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapiją;

nuo 2010 m. birželio 21 d. – atleidžiamas iš Veiverių Šv. Liudviko parapijos klebono pareigų, paliekant Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu.

nuo 2021 m. balandžio 30 d. – atleidžiamas iš Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebono pareigų ir skiriamas Veiverių Šv. Liudviko parapijos altarista.

Kun. Kazimierą Skučą atsiminsime kaip aktyvų, darbštų, patriotišką kunigą, kuris visose savo tarnystės vietose stengėsi ne tik padaryti reikiamus darbus bažnyčiose, bet ir atliepti į gyvosios Bažnyčios poreikius, vesti žmones prie Kristaus juos palaikant, kartu su jais gyvenant maldos gyvenimą. Savo laiku subūręs gausų patarnautojų būrį Sangrūdos parapijoje sugebėjo būti jiems tėvo ir kunigo pavyzdžiu, kad net penki iš jų pasirinko kunigystės kelią. Kunigas Kazimieras išsiskyrė ir savo meile žirgams ir rimorystės amatui. Jo rūpesčiu Veiveriuose buvo įkurtas ir veikia rimorystės muziejus.

Kun. Kazimieras Skučas bus pašarvotas 2023 m. lapkričio 29 d. nuo 14 val. Veiverių Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje. Šv. Mišios už kun. Kazimierą bus aukojamos lapkričio 29 d. 17 val. ir lapkričio 30 d. 18 val. Veiverių Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje.

2023 m. gruodžio 1 d. 12 val. Veiverių Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje bus aukojamos laidotuvių Šventosios Mišios, po kurių kun. Kazimieras Skučas, kaip pats pageidavo, bus palaidotas šios bažnyčios šventoriuje.

Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie!

Vilkaviškio vyskupijos kurija

Netekome šviesuolio, Prienų garbės piliečio Kazimiero Skučo

(1934–2023)

Lapkričio 29 d. netekome garsaus Prienų krašto šviesuolio, dvasinio vadovo, Veiverių Rimorystės muziejaus įkūrėjo, Lietuvos kaimo spindulio, Prienų garbės piliečio Kazimiero Skučo.

Kazimieras Skučas gimė 1934 metais balandžio 10 dieną Veiveriuose. Nuo vaikystės puoselėjo svajonę tapti kunigu, o 1965 metais buvo įšventintas į kunigus. Pirmąjį paskyrimą gavo į Kėdainius, vėliau dvejus metus tarnavo tikintiesiems Prienuose, trylika – kitose Lietuvos parapijose. Ilgiausiai tarnavo savo gimtųjų Veiverių ir Pažėrų tikintiesiems, o iš viso tarnystėje darbavosi daugiau nei penkiasdešimt metų. Klebonas pelnė žmonių meilę ir pagarbą savo nuoširdžiais pamokslais, asmeniniu pavyzdžiu.

Kunigas Kazimieras Skučas visą gyvenimą puoselėjo meilę žirgams ir rimoriaus amatui. Laisvalaikį jis mielai leisdavo gamindamas brikas, važius, siūdamas kamanas, pakinktus. 2006 m. Veiverių bažnyčiai priklausančiame kluone buvo atidarytas Rimorystės muziejus. 2021 m., kunigo giminaitei finansavus naujojo muziejaus pastato statybą ir į jį perkėlus turtingą ekspoziciją, Rimorystės muziejui buvo suteiktas jo įkūrėjo ir puoselėtojo Kazimiero Skučo vardas. Tai tapo reikšmingu įvykiu ne tik Veiveriuose, Prienų rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

Kilni klebono misija ir darbai savo kraštui bei jo žmonėms buvo įvertinti dar 2007-aisiais, kada jis buvo išrinktas vienu Lietuvos šviesuolių, o 2008 metais tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ laureatu. Už skleidžiamą tikėjimo, vilties ir meilės šviesą Kazmierui Skučui suteiktas Prienų miesto garbės piliečio vardas.

Sunkią netekties valandą meras Alvydas Vaicekauskas Savivaldybės ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą kunigo Kazimiero Skučo artimiesiems, Veiverių krašto žmonėms ir visai tikinčiųjų bendruomenei.

Prienų rajono savivaldybė

2023-ieji Lietuvos katalikų bažnyčiai yra netekčių metai. Mažėjant į kunigų seminarijas norinčių stoti jaunuolių skaičiui, kasmet nubyrant 2–3 seminaristams, kaip ylai iš maišo lendant įvairioms amoralioms situacijoms ir iš aktyvios veiklos traukiantis jaunesniems kunigams bei gausėjant natūralioms kunigų netektims, mažėja ir parapijiečių sielovada.

Prienų kraštas šiemet neteko jau antro kunigo. Vidurvasarį atsisveikinome su Šilavoto parapijos klebonu Remigijumi Gaidžiu, o nespėjus pasibaigti liturginiams metams, prieš pat adventą – ir su Veiveriuose rezidavusiu, ilgamečiu Veiverių bei Pažėrų parapijų klebonu, altarista, kunigu Kazimieru Skuču.

Šiandien apie K. Skučą daug girdime kaip apie šviesuolį ir Rimorystės muziejaus įkūrėją. Visgi, kiek kartų jį teko sutikti man pačiam asmeniškai, labiausiai žavėjo tai, kad jis pirmiausia buvo tiesiog žmogumi. Dažnam jį teko regėti su sutana, kaip katalikišką žodį puoselėjantį ir tvirtai tariantį kunigą arba kaip ramų Veiverių ir Skriaudžių krašto renginių žiūrovą. Nuolatinį. Prisiminimuose visada išliks prieš keletą metų vykęs Sausio 13-osios minėjimas Veiveriuose, kuriame kunigas buvo vienintelis žiūrovas. Vienintelis minėjimo dalyvis… tarp daugiau nei dešimties minėjimo organizacinės komandos narių.

Niekuomet iš prisiminimų neišnyks apsilankymas dar sename Rimorystės muziejuje – „garažiuke“. Čia susitikimas su K. Skuču priminė ne susitikimą su įžymiu žmogumi, o su tikru Tado Blindos rūbais apsirengusiu dvaro arklininku. Paprastu, besišypsančiu ir mokančiu pajuokauti.

Vis dažniau neįgaliojo vežimėlyje matomas kunigas siurprizą sugebėjo pateikti prieš porą metų ir Skriaudžiuose. Susirgus Skriaudžių parapijos klebonui, prieš atvykstant jį pavaduoti kun. K. Skučui, man, kaip patarnautojui teko apmąstyti įvairius šv. Mišių palengvinimo kunigui veiksmus. Tačiau dar nespėjus įžengti į šv. Mišias iš zakristijos, nerimas virto sunkiai tramdomu netikėtu juoku. Kun. K. Skučas atvyko toks energingas ir toks pilnas jėgų, kad jį teko vytis. Sunku buvo spėti koja kojon ir visų tų išskirtinių šv. Mišių metu.

K. Skučas buvo unikaliai išmintingas žmogus. Niekada nekalbėjo per daug. Tiesiog nujausdavo, kada nieko daugiau neverta sakyti. Tačiau matydamas, kad jo žodis reikalingas, aplink save paskleisdavo ramybės ir išminties skraistę. Skraistę, kuri dar ilgai išliks su mumis.

Mantvydas Prekevičius