Peršalimo ligų kreivė sparčiai kyla aukštyn: specialistai įspėja, kad artėja susirgimų pikas

Orams vis labiau vėstant ir žengiant į žiemos sezoną, gyventojai vis dažniau serga peršalimo ligomis. Sveikatos priežiūros specialistai jau dabar pastebi ženkliai išaugusius susirgimų skaičius dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ir įspėja, kad pats pikas dar tik priešakyje. Tad ką vertėtų daryti, norint sumažinti susirgimų riziką?

Susirgimų pikas jau čia pat

Kaip pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė, šaltuoju sezonu ŪVKTI sergama kur kas dažniau, nes joms būdingas sezoniškumas.

„Šaltuoju laikotarpiu daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kurias dažnai pamirštama išvėdinti – čia virusams plisti yra itin palanki terpė. NVSC duomenimis, didesnis sergamumas peršalimo ligomis fiksuojamas rudenį, o sergamumo pikas, kaip įprasta, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais.

Vis dėlto, šią savaitę NVSC duomenys rodo augančią sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI kreivę, lyginant su keliomis praėjusiomis savaitėmis“, – akcentuoja specialistė Greta Gargasienė.

Sergamumo tendencijas komentuoja ir „Lietuvos draudimo“ Specializuotos rizikos draudimo grupės vadovas Audrius Zinevičius.

„Pastarųjų dvejų metų mūsų bendrovės duomenys rodo, kad dažniausiai dėl ŪVKTI žmonės kreipiasi sausio mėnesį, tačiau spalio, vasario ir kovo mėnesiais besikreipiančių skaičius didesnis nei kitais mėnesiais.

Lyginant šių metų dešimt pirmųjų mėnesių su tuo pačiu laikotarpiu pernai – sveikatos draudime matome 39 proc. išaugusį besikreipiančių į gydymo įstaigas žmonių skaičių. Šiemet pagrindinės ligos, kuriomis sirgo šalies gyventojai, kalbant apie ŪVKTI – sinusitas, tonzilitas ir faringitas“, – „Lietuvos draudimo“ duomenis komentuoja A. Zinevičius.

Kaip pastebi sveikatos draudimo ekspertas, šiais metais per pirmuosius dešimt mėnesių ŪVKTI gydymui jau kompensuota daugiau nei 170 tūkst. eurų, o maksimali suma siekė net 720 eurų. Lyginant su 2022 metais, bendrovės kompensuota suma išaugo 26 proc.

Viena didžiausių klaidų susirgus

G. Gargasienė sako, kad viena didžiausių klaidų, kurias daro sergantieji – kai nusprendžia patys gydytis namuose turimais vaistais, tai yra, antibiotikais, kurie negydo virusinių ligų.

„Susirgus ir būklei prastėjant visuomet rekomenduojame kreiptis į gydytoją ir laikytis jo pateiktų gydymo rekomendacijų.

Jei antibiotikus naudosite bet kada, tik pajutę gerklės perštėjimą ar kitus ŪVKTI simptomus – tai neturės jokio poveikio virusams, tačiau ateityje jie gali tapti nebeveiksmingi gydant  bakterines ligas“, – pastebi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja.

Audrius Zinevičius teigia, kad sveikatos draudimas naudingas tuo, jog reikiamą profesionalią pagalbą iš sveikatos specialistų galima gauti greičiau.

„Pastebime, kad kasmet vis dažniau į mus kreipiasi tiek darbdaviai, tiek ir asmeninį sveikatos draudimą norintys įsigyti žmonės. Matome, kad turintys šią naudą atlieka kraujo tyrimus, apsilanko pas gydytojus specialistus ir pasikonsultuoja dėl tinkamiausio gydymo pagal jaučiamus simptomus“, – sako A. Zinevičius.

Esminiai patarimai, kaip elgtis

Anot NVSC specialistės G. Gargasienės, artėjant pačiam peršalimo ligų pikui, vertėtų prisiminti keletą svarbiausių apsaugos priemonių nuo virusų.

„Visų pirma, efektyviausia apsauga nuo gripo ir COVID-19 ligos yra skiepai. Nuo šių ligų rekomenduojame pasiskiepyti vieno vizito pas gydytoją metu. Ypač rekomenduojame nedelsti pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims, tai yra, 65 m. ir vyresniems, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip pat tiems, kurių imunitetas nusilpęs, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir nėščiosioms“, – apie skiepus primena G. Gargasienė.

Tam, kad pavyktų išvengti ŪVKTI, COVID-19 ligos ir gripo, Greta Gargasienė akcentuoja paprastas, bet veiksmingas ir itin svarbias priemones:

  • Kruopščiai plaukite rankas ne trumpiau nei 20-30 sekundžių. Jei neturite tokios galimybės – dezinfekuokite;
  • Nelieskite akių, nosies ar burnos, ypač nešvariomis rankomis;
  • Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas;
  • Čiaudėdami bei kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Jei šalia neturite nosinės – čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuoj pat nusiplaukite rankas;
  • Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, nedalyvaukite šventiniuose vakarėliuose, neveskite vaikų į ugdymo įstaigas, ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės rekomendacijų;
  • Susirgę dėvėkite medicininę kaukę ar respiratorių, kuris padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicininę kaukę ar respiratorių.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close