Ar prieš šventes tvarkydami kapines galvojate apie tvarumą, ekologiją?
Birūta Balčiauskaitė:
Stengiuosi neperkrauti kapų nei gėlėmis, nei žvakėmis. Mirusiajam geriausia dovana – malda ir uždegta žvakutė. Neperku vienkartinių stiklinių žvakių, naudoju žvakių dėklus, kuriuose keičiu tik įdėklus. Pažiūrėkit, kiek stiklo, gyvų ir dirbtinių gėlių išmetama – nesaugome gamtos. Stiklinės žvakės neperdirbamos ir retas susimąsto, kad padėję ant kapo daugybę žvakių ne mirusįjį pagerbiame, bet remiame prekybininkus ir didiname sąvartynus. Gražu būdavo seniau, kai vaško žvakes kapinėse degindavome, popieriniu gaubtu nuo vėjo apsaugodami. Bet dabar niekas „nebežaidžia“ – perka stiklinį ar plastikinį indelį.
Valentina Radzevičienė:
Aš stengiuosi neapkrauti kapų gėlėmis. Vasarai padedu keramines, o žiemai palieku dirbtines gėles, kurių neišmetu, bet nuplaunu, sutvarkau ir po metų vėl į vazą įstatau. Kelerius metus galima naudoti. Žvakėms yra pastatytos stacionarios žvakidės, todėl keičiu tik įdėklus. Svarbiausia, kad kapas būtų tvarkingas, o mirusieji nepamiršti.
Oksana:
Mes stengiamės kapus prižiūrėti nuolat, ne tik prieš Vėlines. Bet kapas sutvarkytas taip, kad gėlių reikia sodinti minimaliai. Pavyzdžiui, dabar pasodinome keturis viržius ir padėjome dvi žvakes. Lankydami pačių artimiausiųjų kapus ne tik žvakę uždegame, bet dar ir gėlių pamerkiame, o tolimesnius draugus, gimines pagerbiame viena žvakute. Manau, svarbiausia atėjus prie kapo prisiminti mirusį žmogų. Glėbiai gėlių ir žvakių nereikalingi.
Algirdas Milušauskas:
Stengiamės kapus lankyti nuolat ir prižiūrėti, kad būtų tvarkingi, bet ir gėlių pasodinta nedaug, ir žvakių naujų nededame – tik įdėklus pakeičiame. Žiemai paliekame dirbtines gėles. Mirusįjį prisiminti galima ir be daugybės gėlių bei žvakių, užtenka maldą sukalbėti.
Gražina Mikušauskaitė:
Žinoma, kad galvoju apie vartojimo kultūrą, ekologiją. Lankydama artimųjų kapus uždegu po vieną žvakę ir tai ne kaskart naują, tik įdėklą pakeičiu, iš širdies pasimeldžiu. Ir gėlių daug nekraunu, nes po Vėlinių einant per kapines matai labai nemalonų vaizdą. Artimuosius prisiminkime malda, o ne kraudami ant kapo kuo daugiau gėlių, žvakių. Nemalonu ir matant, kai artimieji net akimirkai nesustoja prie kapo, nepasimeldžia, neprisimena mirusiojo, o tik nušluoja, nugrėbia, numeta gėles, žvakes ir nubėga. Seniau kapinėms lankyti ir mirusiuosius prisiminti būdavo skirta daugiau dienų, tą laikotarpį vadindavo Ilgėmis. Dabar visi stengiasi kuo greičiau apvažiuoti kuo daugiau kapinių. Bet ar būtina? Toliau palaidotus mirusiuosius galima prisiminti ir būnant namuose, už juos pasimeldžiant.
