Iš Birštono muziejaus fondų. Didysis permainų Birštono kurorte dešimtmetis (1933-1940)

Didelę Birštono muziejaus eksponatų dalį sudaro tarpukario Lietuvos spauda. Reikia tik žavėtis Anapilin išėjusio Birštono muziejaus tėvo P. Kazlausko drąsa ir sumanumu sovietiniu laikotarpiu renkant ir saugant leidinius, kurie tuomet galėjo pakliūti į Lietuvos didžiųjų bibliotekų specialiųjų fondų saugyklas, neprieinamas tyrinėtojui. Tarp spaudos leidinių – Lietuvos valstybės oficiozas „Lietuvos aidas“, partijų laikraščiai, profesiniai, politinių ir tikėjimo institucijų leidiniai. Jų analizė gyvai papildo Birštono istorinių archyvinių dokumentų kalbą.

Tarpukario spauda gana objektyviai atskleidė Birštono kurorto evoliuciją, problemas, skatino Lietuvos žmogų kuo plačiau naudotis kurorto paslaugomis.1933 m. – legendinio ir tragiško Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanikos“ skrydžio metai. 1933- ieji Birštone – tai esminių pertvarkymų, tobulinant teikiamas kurorto paslaugas, pradžia. Balys Matulionis, naujasis kurorto vadovas, direktorius ir vyr. gydytojas pasižymėjo nuoširdžiu idealizmu, aukšta profesine kompetencija, drąsiomis idėjomis, savikritiškumu, reiklumu sau ir pavaldiniams. Vyr. gydytojas nebuvo pilkas administratorius, o vadovas, uždegantis žmones, juos buriantis sudėtingiems darbams. Balys Matulionis gerbė bendradarbius, o šie – jį. Ir Balys Matulionis, ir Vytautas Jurgis Meška, ir kiti didieji Birštono kurorto veikėjai pasižymėjo savo dvasia, intelektu, profesiniu kruopštumu ir atsakingumu.

 

Spauda apie permainų Birštono kurorte būtinumą

Nuo kurorto įkūrimo pradžios (19 amžiuje viduryje) Birštonas buvo rami šeimų gydymosi ir poilsio vieta. Ta paslaugų strategija ir tradicija buvo tęsiama ir pokariniame kurorte (po1923 m.). „Vasarodamas Birštone nenoromis pasidarai paralelę tarp Birštono ir Palangos. Palangoje laisvai ošia jaunystės džiaugsmas ir sveikata; Birštone susikabinę nesveikata su senatve. Palanga ištiesusi rankas į saulę ir begalinę jūrą; Birštonas susikūprinęs pavėsyje prie šaltinių“ („Lietuvos aidas“,1933, Nr. 171 (1843), p. 6 ).

Mes pernelyg sureikšminame Birštono kurhauzo vaidmenį tarpukario istorijoje. Iš tiesų koncertų jame praktiškai nevyko, funkcionavo restoranas, o vakarais ir šokių salė. Juos lankė paviršutiniški, lengvabūdžiai žmonės. O kultūros ir meno elitas mėgo keliauti po Birštono apylinkes. Iki1914 m.kurhauzas buvo tikras Birštono kultūrinio gyvenimo centras. Pirmasis meno artistų pasirodymas įvyko jau 1859 metais. Kurhauzo vaidmenį objektyviai akcentuoja ir mūsų minima publikacija „Palangoje yra kurhauzas su džizbandu, Birštone yra kurorto restoranas su džazbandu. Bet čia nėra tos ošiančios jaunystės, kuri viešpatauja Palangoje. Tiesa, vienas kitas bando prisiminti jaunas dienas ir užsimiršęs apsisuka porą kartų, pasiramsčiuodamas lazda. Ir negali suprasti, ar tai buvo tik jaunų dienų prisiminimas, ar sveikatos apsireiškimas, atsigaivinimas kurorte. Ir vėl dusliai gaudžia džazbandas, ir vėl akyse kovoja drąsa su nedrąsa“ (Ten pat).

Jau 1933 m. rugpjūtį žymus Suvalkijos visuomenininkas ir kultūros veikėjas Justinas Strimaitis pastebėjo pirmuosius naujojo direktoriaus Balio Matulionio rūpestingos veiklos pėdsakus. „Visas kurortas šiemet žymiai rūpestingiau tvarkomas. Ir klombų gražių yra, kai kurie medžiai yra apgenėti, duoda daugiau saulės į parką, kuris ypač vakarais drėgnoku oru pritvinkęs. Dabar jau visai baigiami išvesti gražūs, stiprūs mediniai laiptai su Velnio tiltu iš parko į Vytauto kalno viršūnę, nuo kurios labai graži padaira į visą miestelį ir apylinkę. Kalno viršūnė jau taip pat aptvarkyta. Restoranas (mūsų dažnai įvardijamas kaip kurhauzas – V. K.) naujas, gražus, erdvus. Visą svečių buvimo laiką jame griežia muzika – smuikas, pianinas ir būgnas su „visais priedais dzinguliukais“ (Just. Strimaitis. Birštono vasarotojo pastabos. „Rytas“, 1933 m. Nr.175, p. 4).

Suvalkijos žurnalistas atkreipė dėmesį į1933 m.baigiamą statyti  autobusų stoties pastatą. „Jame bus laukti kambarys, bufetas, bagažinė ir kt. Ligi šiol atvažiavę svečiai, kol nesuranda kambario, neturi, kur dėti daiktų“ (Ten pat). Poilsiautojo nuomone, vienas svarbiausių kurorto paslaugų paklausos trukdžių yra tai, kad kurortas nesireklamuoja. „Sezono pradžioje pasirodo viena kita kronikos žinutė, paskelbiamas kurorto aprašymas – ir visa šventa kuone per visą kurorto sezoną“ (Ten pat). Justinas Strimaitis atkreipė dėmesį į pensionų šeimininkų galimybes pritraukti nuolatinius klientus. „Vieni stengiasi duoti gerą valgį, švarų patarnavimą ir tenkinasi mažesniu pelnu, bet kad tik susidarytų sau gerą vardą, kad išvykdami svečiai būtų patenkinti ir kitais metais vėl grįžtų ar patartų kitiems (Ten pat). O kitos rūšies šeimininkai ar šeimininkės „duoda rečiau valgyt, tik triskart per dieną, neduoda pavakarių. Pats valgis pas jas ne per gerai gaminamas, neįvairinamas, nepunktualus, o kaina tokia kaip kitur už žymiai geresnį valgį ir patarnavimą“ (Ten pat). Tokiu būdu Birštonas netenka klientų. Žinomas poilsiautojas įžvelgė nemažą kurorto vystymosi perspektyvą kitoje Nemuno pusėje. Jo nuomone, tą poilsio zoną reikėtų skirti „mažasveikiams ir silpnaplaučiams“.

Daugelis to meto publikacijų byloja apie kurorto vadovo Balio Matulionio autoritetą: „Energingas ir sumanus kurorto direktorius dr. Matulionis turi nemažai simpatijos vasarotojų tarpe. Be savo tiesioginių pareigų, jisai atspėja dalyvauti vietos iškilmėse ir norėdamas vasarotojams suteikti daugiau pramogų organizuoja ekskursijas į įdomesnes apylinkių vietas“ („Lietuvos aidas“,1933 m., Nr.171, p. 6). Įdomu, kad ir tais laikais jau buvo pilna užsakomosios savo turiniu žurnalistikos. Štai kurortų žurnalas „Lietuvos pliažas“ nuolatos skelbdavo, kokie Lietuvos politikos ir visuomenės grandai kasdien atvykdavo į Palangą. Jis ne tik propagavo šį kurortą, bet dažnai pašiepdavo Birštoną. „Praėjo gražiosios gegužės, birželio dienos, prasidėjo liepos, o vasarotojų maža. Tik sekmadieniais ir šventadieniais atlekia keletas automobilių, išsodina vieną antrą pinigingą ir poilsio trokštantį poną ir vėl nudumia tolyn. Vakarais ta pati istorija – storas ponas, paragavęs Birutės vandens, kojas pamirkęs Nemune ir pasivaikščiojęs po pušyną, sėda į auto ir išdumia. Svarbiausias daiktas, kad Birštonas, paskendęs visoj savo didybėj ir puikume laukia vasarotojo. O tas vasarotojas geria miesto dulkes, žiūri į saulę ir kažko laukia“ („Lietuvos pliažas“, 1932, Nr. 1, p.12).

 

Ryškūs Birštono privalumai

Visa to laikotarpio spauda rašė apie Birštoną, kaip nuostabią gamtos oazę. „O dienomis karo orkestras dviem tarpais kaip įmanydamas linksmina vasarotojus, pasislėpęs kaip lakštingala parko tankmėj. Gražus tuomet momentas iš Vytauto kalno ar iš pušyno: tarytum Birštono gamta išduoda garsus, plevėsuojančius pušų viršūnes, supančius Nemuną. Tarytum graži gamtos simfonija tuomet prabyla Birštone“ („Lietuvos aidas“,1933 m., Nr.171, p. 6). „Vakarais Birštone girdėti restorano muzika, palei atskiras sanatorijas vienur kanklės, kai kur gitara, pamiškėj, miške ir laukuose per rugiapjūtę skardžiai aidi lauko dainų sutartinės“ („Rytas“,1933 m., Nr. 175, p. 5).

To meto spauda atkreipdavo dėmesį į Birštono lazdas, kurios patraukdavo visų poilsiautojų dėmesį. „Birštone yra atskira profesija, kuri vasarą specialiai verčiasi lazdomis. Tai piemenukų amžiaus vaikai, kurie dirba iš medžio lazdeles, jas išmargindami ir jose išdrožinėdami žodžius: „Birštonas“, „O Vilniaus neužmiršk, lietuvi“, „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Tai originalu ir sumanu („Lietuvos aidas“, 1933 m., Nr.171, p. 6).

Skaitai šias jau pageltusių laikraščių eilutes ir pagalvoji, kad mes, muziejininkai, tą tradiciją turime visokiais būdais garsinti, o liaudies menininkai – atgaivinti .

Tokie buvo pagrindiniai spaudos samprotavimai prieš B.Matulionio paruoštą didžiąją kurorto rekonstrukciją, kurios metu buvo pradėta plėsti kurorto patalpos ir įrengimai, pradėtas ilginti gydymo ir poilsio sezonas.

(Bus daugiau)

 

Vytautas Kuzmickas,

istorikas , Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close