Pal. Teofiliui Matulioniui – 150

Birželio 11 d. ant Birštono sakralinio muziejaus sienos pašventinta pal. T. Matulionio 150-ųjų gimimo metinių sukakčiai skirta lenta bei atidarytos dvi parodos.

Minėjimas Birštone

Sekmadienį, tuoj po Šv. Antano Paduviečio atlaidų ir Sutvirtinimo suteikimo Birštono jaunuoliams, iš greta esančios Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios į Birštono sakralinio muziejaus kiemelį sugužėjo didelis būrys birštoniečių bei svečių.

Čia, dabartiniame muziejuje, o anksčiau buvusioje senojoje klebonijoje, 1956–1958 m. gyveno palaimintasis arkivyskupas T. Matulionis.

Pas Birštono kleboną Joną Jonį iš įkalinimo Mordovijoje grįžęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis apsigyveno 1956 m.

Čia 1957 m. lapkričio 14 dieną vyskupas T. Matulionis iš jį pavadavusio, su KGB bendradarbiavusio kan. J. Stankevičiaus perėmė Kaišiadorių vyskupijos valdymą. Birštonas tapo Kaišiadorių vyskupijos būstine.

1957 m. lapkričio 26 d. LTSR KGB iškėlė baudžiamąją bylą dėl 1957 m. rugsėjo 6 d. įvykusio vyskupijų valdytojų susirinkimo, atliko kratą vysk. T. Matulionio namuose, apklausė kitus pasitarimo dalyvius, tačiau, nepavykus nustatyti, kad pasitarimo metu būta antisovietinių pareiškimų, 1958 m. sausio 11 d. bylos tyrimą turėjo nutraukti.

1957 m. gruodžio 17 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko vardu iš Vatikano atėjo atsakymas, jog vysk. T. Matulioniui leidžiama net privačiu būdu vyskupu konsekruoti kun. V. Sladkevičių, kuris paskirtas Kaišiadorių vyskupu su paveldėjimo teisėmis.

1957 m. Kalėdų naktį vysk. T. Matulionis vyskupu slapta konsekravo tuometinį Kauno seminarijos dvasios tėvą, prefektą, vėliau pirmuoju kardinolu po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo paskirtą Vincentą Sladkevičių. Apeigos truko iki paryčių.

Po konsekravimo klebonas J. Jonys buvo suimtas ir ištremtas 4 metams į Mordoviją. 1958 m. į Šeduvą ištremtas ir vyskupas Teofilius Matulionis. Vyskupas V. Sladkevičius iki 1959 m. gyveno privačiame bute Kaune, vėliau (iki 1976 m.) ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų raj.).

1962 m. Apaštalų Sostas T. Matulioniui „už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio 20 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis mirė. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. 2017 m. birželio 25 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju.

Minint šiuos reikšmingus istorinius įvykius ant buvusios klebonijos sienos pakabinta granito lenta su išlietu vyskupo herbu ir šūkiu „Per crucem ad astra“, kurią pašventino dabartinis Kaišiadorių vyskupijos valdytojas, vyskupas Jonas Ivanauskas. Lentos atidengime dalyvavo ir monsinjoras Birštono dekanas Jonas Dalinevičius, Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo parapijos klebonas, Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Rolandas Bičkauskas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė bei kiti svečiai.

Jiems visiems sveikinimo žodį tarė Birštono sakralinio muziejaus direktorė, teol. dr. Roma Zajančkauskienė.

Visus susirinkusius džiugino Birštono senjorų organizacijos „Bočiai“ choro dainos bei Birštono Gyvojo Rožinio draugijos nariai, kurie pakvietė pasivaišinti gira ir spurgomis, kurias birštonietės gamino drauge su jau metus gyvenančia ukrainiečių šeima.

Pašventinus atminimo lentą, šventės svečiai rinkosi į muziejų, kuriame atidarytos net dvi parodos. Tai – tapybos paroda, skirta palaimintojo Teofiliaus Matulionio 150-osioms gimimo metinėms, ir Tarptautinis ekslibriso konkursas-paroda „Palaimintajam Teofiliui Matulioniui –150“, kurio kuratorė Kauno dailės gimnazijos mokytoja Jolanta Galdikaitė. Šiai parodai atrinkti 53 grafikos darbai, sukurti 13–18 metų moksleivių iš Panevėžio, Ukmergės, Kauno ir Olštyno (Lenkija) meno mokyklų.

Pirmieji šias parodas apžiūrėjo svečiai iš Kaišiadorių vyskupijos. Jie grožėjosi ne tik grafikos darbais, bet ir susimąstę žvelgė į laikinai eksponuojamus išlikusius pal. T. Matulionio stulą bei albą. Pasak Kaišiadorių vyskupo ir generalvikaro, vyskupija taip pat turi liturginių rūbų archyvą, iš kurio kai kuriuos eksponatus taip pat vieną dieną pristatys visuomenei.

Muziejuje iki birželio 29 d. eksponuojamas ir itin retas tapybos darbas – pal. T. Matulionio ikona.

Arkivyskupui nusilenkta ir Kaišiadorių katedroje

Birželio 14 d. simboliškai, Lietuvoje minint tremties – Gedulo ir vilties dieną, Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje aukotos iškilmingos šv. Mišios, skirtos pal. J. Matulionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Į minėjimą susirinko daug žmonių iš Lietuvos vietų, kuriose pal. T. Matulionis paliko savo pėdsakus.

Tarp susirinkusiųjų buvo ir viešnios iš Kauno – seserys benediktinės. Vyskupas Teofilius 1936 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirtas Kauno seserų benediktinių kapelionu.

Į iškilmingą minėjimą atvyko ir didelis būrys arkivyskupui neabejingų birštoniečių.

Šv. Mišiose dalyvavo ir Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna, Kaišiadoryse į LR Seimą išrinktas Audronius Ažubalis, Prienų kraštui gerai pažįstamas verslininkas Arvydas Paukštys bei daug kitų svečių.

Tačiau garbiausias svečias šįkart buvo Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Petar Antun Rajič.

Šv. Mišių homilijoje svečias pabrėžė, kad tos dienos „Evangelijos pabaigoje Viešpats pasako labai stiprią frazę: „…kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“. Čia sutinkame dvipusį lojalumą – jei mes pasiliekame ištikimi Dievui šiame gyvenime, Jėzus liks ištikimas savo pažadams ir suteiks mums amžinąjį gyvenimą. Bažnyčios istorijoje visada buvo diskriminacijos ir krikščionių persekiojimų, tačiau visada buvo ir vyrų bei moterų, kurie, nepaisydami pavojų ir mirties, liko ištikimi Dievui. O pati Bažnyčia yra pastatyta būtent ant tokių tikėjimo liudytojų ištikimybės.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenyje matome nuostabų gyvenimo šventumo pavyzdį – pamaldumą Dievui, meilę artimui ir drąsią ištikimybę Dievui nebijant persekiojimo. Savo paprastu, herojišku ir gyvo tikėjimo gyvenimu arkivyskupas Teofilius Matulionis visiems Lietuvos ir Bažnyčios tikintiesiems paliko išskirtinį dorybės pavyzdį, kuris yra stipraus jo tikėjimo Dievu ir evangelijos jėga vaisius, o mums, tikintiesiems, – širdyse pasėtas išganymo žodis ir Šventosios Dvasios veikimas.

Žvelgiant į palaimintojo vyskupo ir kankinio pavyzdį širdyje pražysta gilus dėkingumo Dievui jausmas už tai, kad mums davė žmogų, kunigą, vyskupą, kankinį, kuris buvo liudytojas tais tamsos ir priespaudos metais. Sekdami mūsų palaimintojo pavyzdžiu bandykime ir mes, šiandien išgyvenantys įvairius iššūkius, šviesti pasauliui, kuriame gyvename, dirbame ir į kurį esame siunčiami liudyti Kristaus Šviesą. Ženkime pirmyn gyvenimo keliu drąsiai ir ryžtingai, be baimės, visada nuolankūs ir su tikėjimu, tiesoje ir teisingume, su kantrybe ir pastovumu, su meile ir supratimu, su stipriu tikėjimu ir viltimi Dieve, kuris yra didesnis nei pasaulis ir mes visi. Jis savo amžinąja meile yra taip arti žmogaus ir žmonijos, kad būtų šalia, ypač išbandymuose.

Neleiskime, kad tikėjimo sėkla, pasėta mūsų širdyse, mirtų iš baimės ar taptų nevaisinga dėl neveiklumo, bet kad sudygtų ir duotų vaisių mūsų gyvenime ir, kad patys mirdami, galėtume būti pilni Šventosios Dievo Dvasios ir atiduotume savo gyvenimą Viešpačiui, kuris mus šiandien per Bažnyčią kviečia tapti drąsiais liudytojais, koks buvo palaimintasis Teofilius Matulionis“.

Kartu su nuncijumi šv. Mišias celebravo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Nunciatūros sekretoriai, kiti kunigai.

Po šv. Mišių visi celebrantai ir kocelebrantai su maldininkais pajudėjo į gretą esančią pal. T. Matulionio koplyčią, prie arkivyskupo kriptos, kur sukalbėjo 2018 m. Kaišiadorių vyskupo patvirtintą pal. Teofiliaus litaniją.

Daug maldininkų koplyčioje pasiliko ir po jos. Vieni atidavė pagarbą, o kiti pamažu rinkosi į šia proga organizuotą konferenciją.