Išlauže aptartos opiausios seniūnijos problemos
Birželio 7 d. Išlauže vyko tradicinis ataskaitinis susirinkimas, kuriame 2022 m. veiklos ataskaitą pristatė Išlaužo seniūnijos seniūnas Tomas Skrupskas.
Susirinkime dalyvavo Prienų rajono savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, Išlaužo seniūnijoje veikiančių įmonių, įstaigų vadovai.
Prieš susirinkimą savivaldybės vadovai apžiūrėjo Pakumprio, Rutkiškių kaimų kelius, susitiko su ten veikiančių įmonių atstovais.
Seniūno ataskaitoje – ir pasiekimai, ir problemos
Pristatydamas 2022 m. veiklos ataskaitą, seniūnas T. Skrupskas priminė, kad seniūnija užima daugiau nei 6,5 tūkst. ha plotą, ją sudaro 24 kaimai, gyvenamąją vietą yra deklaravę 1685 gyventojai (2021 m. – 1714).
Seniūnijoje veiklą vykdo viena bendruomenė, teritorija suskirstyta į 5 seniūnaitijas. Seniūnija, organizuodama veiklas, bendradarbiauja su Išlaužo parapija, mokykla, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro Išlaužo laisvalaikio salės renginių organizatoriumi, Prienų Just. Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos filialo bibliotekininke, seniūnaičiais, bendruomene, verslo atstovais, ūkininkais.
Seniūnas supažindino su Prienų rajono savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytų programų įgyvendinimu, papasakojo apie vykdomas akcijas, konkursus, pasidžiaugė, kad NMA apdovanojimą už pagalbą ūkininkams deklaruojant žemės ūkio šaudmenis gavo seniūnijos žemės ūkio plėtros specialistas Romas Malaškevičius.
Bendras seniūnijos prižiūrimų kelių ir gatvių ilgis yra 59,147 km (su asfalto danga – 7,579 km). Pasak seniūno, parama kelių priežiūrai ir remontui didėja, bet jos užtenka tik „gaisrams užgesinti“. Norint, kad kelių būklė neprastėtų, reikia nors dvigubai didesnio finansavimo. Dabar gaunamų pinigų užtenka tik intensyviausiai naudojamų kelių priežiūrai, o kitiems – nebelieka.
„Vyriausybės požiūris turi keistis: keliai – ne būtinybė, bet investicija į ateitį“, – įsitikinęs seniūnas.
Pernai Išlaužo seniūnijoje kelių greideriavimui buvo išleista 5,4 tūkst. eurų, žvyravimui –16,6 tūkst. eurų, asfaltbetonio duobių užtaisymui – 2,8 tūkst. eurų, kapitaliniams remontams ir asfaltavimui – 74,9 tūkst. eurų.
Pernai buvo atliktas Valengiškių kaimo kelio, Šilo gatvės Pakumprio kaime, Eglinės gatvės Šiauliškių kaime remontas, įrengtas kapinių takas šalia šventoriaus (antra dalis), Gražučių kaimo Alyvų ir Tulpių gatvėse įrengtas apšvietimas, nukirsti pavojų keliantys medžiai kapinėse, įrengta nauja kapinių tvora.
Seniūnas pasidžiaugė kultūros, sporto, jaunimo bendruomenių veiklomis. Už visokeriopą pagalbą jis dėkojo seniūnaičiams ir visiems gyventojams, bendruomenių nariams, prisidedantiems gražinant aplinką, organizuojant renginius, taip pat rėmėjams ir bendruomenių nariams, prisidedantiems gerais darbais ir palaikantiems gražias idėjas.
Didžiausia problema – per mažai pinigų kelių priežiūrai ir remontui
Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė pasidžiaugė seniūnija, iš kitų išsiskiriančia šventiniais papuošimais, o tai, jos teigimu, parodo, kiek daug galima padaryti susivienijus.
Daugiabučių gyventojus ji paragino drąsiau ryžtis namų atnaujinimui, o, jei kyla klausimų, kreiptis į savivaldybės ar Prienų butų ūkio specialistus.
Vicemerė priminė, kad pasikeitė gatvių remonto prioritetinio sąrašo sudarymo metodika – dabar atsižvelgiama ne tik į seniūnaičių rekomendacijas, bet ir į kelių būklę, gyventojų skaičių, ar kelias jungiamasis, ar šalia jo yra kultūros, lankytinų objektų, įmonių, ar juo važiuoja mokyklinis autobusas ir pan.
„Jei Dievas duotų tiek pinigų, kiek norime, išasfaltuotume visus iki vieno kelius. O pinigų reikia ne du kartus daugiau, kaip sakė seniūnas, bet gal dešimt ar daugiau kartų daugiau“, – kalbėjo J. Zailskienė.
Ji taip pat paragino seniūnijos gyventojus visais iškylančiais klausimais kreiptis į savivaldybės vadovus, Tarybos narius, nes kartais žmones pasiekia neteisinga informacija, o tiesioginis bendravimas išsklaido neaiškumus.
Vicemerė Laimutė Jančiukienė pristatė savo kuruojamas veiklos sritis, ragino nebūti abejingiems ir pastebėti tuos, kuriems reikia pagalbos.
Tarybos narys ir LR Seimo nario A. Kupčinsko patarėjas Jovydas Juocevičius informavo, kad Šaltiniškių kaime esanti Šalčių sodyba, kur 1947–1948 m. veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo bunkeris, ateinančiais metais bus įamžinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro statomu granitiniu atminimo ženklu arba informaciniu stendu. Jis pateikė ir ne tokią gerą naujieną dėl kelio Kaunas–Prienai remonto. Tarybos nario teigimu, jau gegužės mėnesį LAKD turėjo pristatyti kelyje planuojamus atlikti darbus, tačiau pristatymo dar teks palaukti, nes nebaigtos konsultacijos.
Diskutuota apie kelius, apleistus pastatus
Seniūnijos gyventojai uždavė nemažai klausimų, kurių didžioji dalis susijusi su keliais. Jie klausė, kokiu keliu važinės sunkiasvoriai automobiliai, kai bus pradėtas eksploatuoti naujasis karjeras Pakumprio kaime. Gyventojai baiminasi, kad automobiliai važinės visai šalia jų namų esančiu keliu, o tai sukels ir triukšmą, ir dulkes, gadins kelią. Konkretaus atsakymo nebuvo pateikta, bet vicemerė J. Zailskienė pažadėjo išsiaiškinti situaciją ir informuoti gyventojus.
Nerimą kelia ir apleisti pastatai. Buvo paaiškinta, kad jei pastato savininkas nežinomas arba neįmanoma su juo susisiekti, pastatas gali būti paskelbtas bešeimininkiu ir nugriautas, nors procedūros gali užtrukti iki dvejų ir daugiau metų. Jei yra žemės ir pastatų savininkas, tuomet už pavojų keliančius pastatus atsakingas jis.
Gyventojai skundžiasi ir jų kaimų keliais važinėjančiais keturračiais, kurie kelia triukšmą, dulkes, gadina kelius ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
Gyventojams, važinėjantiems Kumprės (populiariai vadinamos Kubilo) gatve, kyla daug nepatogumų ne tik dėl duobėtos dangos, bet ir siauro kelio. Dalis gatvės eina mišku, o ten kelias siauras ir negali prasilenkti automobiliai, o žiemą kelininkai, valydami plentą, sniegu užstumdo išvažiavimą iš gatvės. Gyventojai prašė miške padaryti „kišenes“, kad būtų galimybė prasilenkti. O dėl užstumdomo kelio buvo patarta rašyti RAKD, nes kelias jų, bei kreiptis į savivaldybę.
Ir ši, ir kitos gatvės, susikertančios su plentu, kol kas, laukiant kelio Kaunas–Prienai atnaujinimo, neremontuojamos.
Nerimą kelia ir šio kelio remonto laikotarpis, nes neabejojama, kad nemažai automobilių vairuotojų, nenorėdami laukti kamščiuose, ieškos aplinkkelių ir važinės kaimų keliais.
Gyventojai, norintys, kad jų gatvė būtų greičiau išasfaltuota, turi prisidėti 50 proc. savo lėšų. Vicemerės teigimu, 1 m2 asfalto dangos paklojimo kainuoja 70–100 eurų.
Susirinkimo dalyviams koncertavo Lėja Daminaitytė ir Milena Ruseckaitė.
