A. Fedotova. Margarinas – sviestiniame kruasane ar medus iš cukraus – kas už tai gresia?
Maisto pramonė yra viena svarbiausių verslo šakų, kuri paliečia milijonus viso pasaulio žmonių. Siekdamos apsaugoti vartotojus, Europos Sąjungos valstybių atsakingos institucijos siekia intensyviau kovoti su sukčiavimu maisto produktų srityje. Lietuvoje įgyvendinant Oficialiosios kontrolės reglamentą, buvo prieš kelerius metus pakoreguotas Maisto įstatymas, įtraukiant maisto klastojimo ir suklastoto maisto sąvokas, – teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ patarėja Aleksandra Fedotova.
Maisto klastojimas – tyčinis veiksmas, kuriuo yra siekiama finansinės naudos ir klaidinamas vartotojas. Tokiais veiksmais gali būti laikomi tam tikrų produktų sudedamųjų dalių pakeitimai, pavyzdžiui, brangesnių – pigesnėmis, to nenurodant produkto ženklinimo informacijoje, produkto ženklinimo pakeitimai ar kilmės dokumentų klastojimas.
Įsivaizduokite, perkate sviestinį kruasaną – jau pats pavadinimas tarsi sufleruoja, kad viena iš jo sudedamųjų dalių yra sviestas, – tačiau gamintojas, pamatęs, kad viena iš produkto sudedamųjų dalių, pvz. sviestas, stipriai pabrango, jį gali pakeisti margarinu. Jei apie tai gamintojas nepraneš savo produkcijos platintojams ar klientams – tai jau galėtų būti traktuojama kaip maisto klastojimas.
Kitas pavyzdys – elnienos dešros, kuriose elnienos gali net nebūti. Taip pat pasitaiko nemažai atvejų, kai klastojama kilmės šalis – rašoma, kad vynas prancūziškas, bet iš tiesų yra kilęs visai iš kitur arba, kad lašiša laukinė, nors iš tiesų užauginta ir pagauta fermoje. Ir tai tik keli pavyzdžiai.
Žmogiška klaida ar tyčinis klaidinimas?
Pagal Europos Sąjungos (ES) statistiką, daugiausia pažeidimų aptinkama ženklinime – 46 proc., 20 proc. apima pažeidimus, susijusius su pakeitimu, skiedimu, pridėjimu, pašalinimu, 15 proc. pažeidimų yra susiję su tam tikrų dokumentų apie maisto produktą nebuvimu, padirbimu, nuslėpimu. Dažniausiai klastojami yra tokie produktai kaip aliejai, žuvis ir jos produktai, mėsa ir jos produktai, medus.
Prieš įvedant maisto klastotės sąvoką ir nustatant, kokios atsakomybės už tai gresia, panašūs pažeidimai buvo traktuojami kaip galimi produktų kokybės neatitikimai, pvz., kaip paprasčiausia žmogiška klaida, kuri įsivėlė į ženklinimo informaciją, tokiais atvejais institucijos galėjo leisti ištaisyti neatitikimus (patikslinti ženklinimo informaciją). Dažniausiai jokios ekonominės sankcijos nebuvo taikomos, nes tokie neatitikimai neturėjo įtakos maisto produkto saugai, o buvo kvalifikuojami, kaip kokybės pažeidimai. Netikslios ženklinimo informacijos pateikimas buvo vertinamas, kaip administracinis nusižengimas, už kurį atsakingam asmeniui galėjo būti paskirta gan nedidelė administracinė bauda arba skiriamas įspėjimas.
Dabar, kai dauguma ženklinimo neatitikimų gali būti vertinami kaip maisto klastojimas, yra labai svarbu nustatyti, ar toks veiksmas buvo tyčinis, ar ne. Jei tai žmogiškoji klaida – griežta atsakomybė netaikoma, tačiau kitu atveju galimos poveikio priemonės – ekonominės sankcijos (nuo 3 iki 20 tūkst. Eur), o jei pažeidimas sukėlė vartotojo mirtį – bauda, ne didesnė nei 15 proc. bendrųjų metinių pajamų, t.y. ne mažesnė nei 7,5 tūkst. Eurų, bet ne didesnė kaip 100 tūkst. Eur. Taip pat kartu su ekonominėmis sankcijomis taikomos rinkos ribojimo priemonės, t.y. kompetentingos institucijos priima sprendimus uždrausti tiekti rinkai suklastotą maistą, atšaukti šiuos produktus iš rinkos ir iš vartotojų.
Už maisto klastojimą gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Institucija, nustačiusi tokį atvejį, turėtų kreiptis į atitinkamas ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas ir prašyti inicijuoti tyrimą. Nustačius maisto klastojimo veikloje nusikalstamos veikos požymius, atsakingam asmeniui galėtų būti skiriamas net ir laisvės atėmimas iki keturių metų.
Europoje panašų atvejį jau esame turėję – kuomet Prancūzijos Bordo baudžiamasis teismas (Tribunal Judiciaire de Bordeaux) išnagrinėjęs vyno klastojimo bylą, nuteisė penkis žmones dėl jų vaidmens sukčiaujant vynu, skyrė ne tik 670 tūkst. eurų baudą, bet vienam iš kaltinamųjų buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o kitam – 20 mėnesių. Šioje byloje buvo išnarpliota didelė vyno klastojimo schema, kurios metu pigus vynas iš Ispanijos buvo atgabentas į Prancūziją ir patiektas rinkai, kaip prancūziškas vynas, taip buvo klastojama vyno kilmės šalis.
Ekologiškas be argumentų – pažeidimas
Europos komisijos (EK) kas mėnesį pateikiamoje ataskaitoje galima matyti ir daugiau realių maisto klastojimo atvejų, nors didelė dalis jų iš trečiųjų šalių, nemažai atvejų fiksuojama ir Italijoje. Remiantis ataskaita, šių metų vasarį Italijoje buvo išaiškinta, kad viena organizacija, prekiavusi tokiais įprastais produktai kaip migdolai ir pomidorų padažas – vadino juos ekologiškais, nors iš tikrųjų produktai tokie nebuvo, taip pat Italijoje tą patį mėnesį buvo konfiskuota 2,7 tūkst. jūros ežių ir 2,5 tonos saldumynų be kilmės dokumentų, 2 tonos nelegaliai sugautų sardinių ir pan.
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) taip pat atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad net 46 proc. į ES importuojamo medaus kelia įtarimų ir galimai neatitinka reikalavimų. Buvo nustatyta, kad net 133 įmonės (70 importuotojų ir 63 eksportuotojų) klastojo medų – į jį buvo dedama vandens ar cukraus sirupo, siekiant padidinti medaus kiekį.
Lietuvoje, bent jau kol kas, oficialių pranešimų apie maisto klastojimo atvejus nebuvo. Labiausiai tikėtina, kad pirmasis toks atvejis galėtų būti užfiksuotas tada, kai kita ES šalies kompetentinga institucija praneštų Lietuvos institucijai, kad mūsų šalyje yra išplatinti reikalavimų neatitinkantys suklastoti maisto produktai.
Nepaisant to, kad Lietuvoje galimai dar nebuvo nustatytas maisto klastojimo atvejis, maisto pramonė turi imtis prevencinių veiksmų, nes suklastoti maisto produktai gali pakenkti žmonių sveikatai. Jei, pavyzdžiui, kruasane sviestą pakeisime margarinu, tai, galbūt, ir nebus kenksminga, tačiau pasaulyje yra buvę atvejų, kuomet piene buvo aptikta melanino, kuriuo buvo siekiama padidinti baltymų kiekį – tai medžiaga, kuri patekusi į organizmą yra itin kenksminga.
Deja, bet potencialus maisto klastojimo pavojus neapsiriboja tik klaidinimu. Kai kuriais atvejais maisto klastojimas apima ir neleistinų, kenksmingų priedų naudojimą maiste. Tai parodo, kad kai kurie tiekėjai ar gamintojai, siekdami finansinės naudos gali maistą klastoti piktybiškai ir naudoti ne tik pigesnes, bet net ir draudžiamas medžiagas, kurios gali stipriai pakenkti ne tik skoniui, bet ir, svarbiausia, žmogaus sveikatai.
