„Skleisti meilę esantiems aplink“. Dalytei Raslavičienei-Fylerytei – 85

Kiekvienas renkasi savo kelią iš gyvenimo duotų pasirinkimų. Šiais metais 85-metį mininti Dalytė Raslavičienė rinkosi jį tikėdama savo ir Lietuvos ateitimi, dalindama gėrį ir meilę savo kraštui. Nepaisydama užgriuvusių sunkių išbandymų ji liko ištikima savo įsitikinimams, kad žmoguje svarbiausia žmogiškumas. Ji nuolat siekė skiepyti jaunimui istorijos supratimą, ragino mokytis iš skaudulių ir nenuleidžiant rankų kurti laisvą savo kraštą.

Dalytė Raslavičienė-Fylerytė gimė 1938 m. vasario 2 d. Vilkaviškio rajone, Pavištyčio kaime. Dalytės tėtis Leonas Fyleris buvo labai gabus matematikai, dailiai rašė, dainavo, giedojo bažnyčioje, priklausė Šaulių sąjungai. Turėjo 30 ha ūkį. Dalytės mama Ona Fylerienė buvo siuvėja.

Būdama šešerių metų Dalytė pradėjo lankyti Pavištyčio pradinę mokyklą. Tačiau pirmoje klasėje neturėjo ką veikti: tėvelis ją taip buvo parengęs mokslams, kad mokytojas Vincas Lozoraitis po dvejų mėnesių perkėlė į antrą klasę. Augdama patriotų šeimoje, auklėjama ir mokoma nuostabaus mokytojo Vinco Lozoraičio, Dalytė tapo tikra patriote.

Nerūpestingą vaikystę pakeitė nemigo naktys, baimė ir prasidėję trėmimai. Jų namuose pradėjo lankytis uniformuoti vyrai – partizanai. Po kurio laiko prasidėjo okupantų valdžios persekiojimai, didžiulės kratos.

1951 m. spalio 2 d. visa jų šeima ištremiama į Sibirą, Tomsko sritį. Tremtyje Dalytei teko dirbti sunkų miško kirtėjos darbą. Sulauksi 18 metų ji ištekėjo už likimo draugo Tiliaus Raslavičiaus. Nors visą tremties laikotarpį dirbti teko sunkiai, tačiau visa šeima išliko gyva ir sugrįžo į Tėvynę. Su vyro šeima grįžo į jo tėviškę – Veiverius. 1957 m. pradėjo dirbti pieninėje, vėliau Mauručių pieno surinkimo punkto vedėja, ten dirbo 33 metus.

Prasidėjus atgimimui įsijungė į Sąjūdžio grupę Veiveriuose, buvo išrinkta Sąjūdžio tarybos nare. 1988 m. pradėjo tvarkyti partizanų kapavietę. Pasak Dalytės, kartu su būriu bendraminčių rinko iš pelkių, pamiškių, griovių partizanų kaulelius ir iškilmingai laidojo į bendrą kapavietę Veiveriuose „Skausmo kalnelyje“.

1992 m. išrinkta Prienų Sąjūdžio pirmininke, 1995-2001 m. buvo Prienų rajono savivaldybės tarybos nare, o 1998-2017 m. ėjo Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininkės pareigas.

Dalytė visą save atidavė Prienų kraštui, o ypač Veiveriams. Organizavo iškilmingas ir prasmingas valstybines šventes. Rūpinosi Skausmo kalneliu, čia pastatytais kryžiais, paminklais ir partizanų kapais.

Apie spalvingą Dalytės gyvenimą parašyta daug straipsnių, knygų skyrių. Už prasmingus darbus ir visuomeninę veiklą ji pelnė daug padėkų, garbės raštų ir apdovanojimų. 1991 m. Dalytė Raslavičienė apdovanota Žymeniu už nuopelnus Lietuvai. 1998 m. ji pelnė I laipsnio Žymenį už nuopelnus Lietuvai.

Esame labai dėkingi Dalytei už didžiulį indėlį į Veiverių kultūrinį gyvenimą, Prienų krašto garsinimą ir neįkainojamą palikimą Lietuvos istorijai. Gražios sukakties proga linkime sveikatos ir dar daug saulėtų dienų matant vis gražėjantį savo kraštą.

Jovita Každailienė, Veiverių krašto istorijos muziejaus muziejininkė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close