Istorikų konferencija vyko kurhauze

Birželio 27 dieną į neseniai duris atvėrusį Birštono kurhauzą rinkosi istorikai. Čia vyko Tarptautinė istorikų mokslinė konferencija „Kaimyniniai kraštai, kovoję už laisvę. 1863-1864 m. Viltys, netektys ir tragedijos”. Konferenciją organizavo Birštono muziejus.

Į renginį susirinkusius dalyvius pasveikino muziejininkė Joana Kliucevičienė ir istorikas Vytautas Kuzmickas, kuris ir pristatė atvykusius svečius.

Į konferenciją atvyko Lenkijos Respublikos Suvalkų apskrities archyvo vyresnysis mokslinis bendradarbis istorikas Andžejus Matusievičius, Kauno apskrities archyvo direktorius istorikas Gintaras Dručkus, Kauno savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas, Kauno apskr. bajorų vadas Kęstutis Ignatavičius, Kaišiadorių muziejaus istorikas Vytautas Budvytis, Birštono kurorto steigėjo, aktyvaus1831 m. ir1863 m. sukilimo rėmėjo Adomo Bartoševičiaus provaikaitės: bajorės Zita Bartusevičiūtė ir Ona Žukauskienė, 1862 m. sukilimo organizacinio susitikimo Birštone dalyvio Antano Zaleskio provaikaitis bajoras Arturas Rukas Daujotis, susitikimo Birštone dalyvio, įžymaus 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje vado Kleto Korevos provaikaitis bajoras Vytautas Korevas, Birštono krašto bajorų Daunoravičių provaikaitė, Birštono Vienkiemio darželio-mokyklos direktorė Regina Daunoravičiūtė-Gustaitienė.

Tarp svečių buvo ir LR Seimo nario Andriaus Palionio patarėja Valė Petkevičienė, Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, kai kurių įstaigų vadovai, gimnazijos mokytojai bei visuomeninių organizacijų atstovai.

Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino Birštono savivaldybės merės  pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, dėkodamas muziejaus kolektyvui už nuveiktus didelius darbus, suorganizuotus renginius

Pranešimą „1863-1864 m. sukilimas ir Europos valstybių laikysena“ skaitė Kauno apskrities archyvo direktorius istorikas Gintaras Dručkus. Jame buvo kalbama apie prieštaringą ir dvilypį Europos valstybių požiūrį į Lenkijos ir Lietuvos valstybes ir jose vykusius neramumus, peraugusius į sukilimą. Didžiosios valstybės taip pat turėjo savų interesų. Prancūzija į sukilimą žiūrėjo kaip į galimybę patraukti rusus į savo pusę, o Prūsija slapta tarėsi su rusais dėl sukilimo numalšinimo, o Austrija blaškėsi neapsispręsdama, kurią pusę palaikyti. Pasak G. Dručkaus, palankiausiai į prasidėjusį sukilimą žiūrėjo Švedija, kuri pasiuntė garsiąją Lapinskio ekspediciją, tiekusią ginklus sukilėliams.

– Europoje buvo interesų rezginys, kuris darė įtaką sukilimo baigčiai. Visgi Rusija išlošė savo diplomatija, – sakė G. Dručkus.

Suvalkų valstybinio archyvo vyresnysis mokslinis bendradarbis A. Matusievičius pranešime „1863-1864 m. sukilimas ir kasdieninis Augustavo gubernijos gyventojų gyvenimas“ kalbėjo apie M. Muravjovo represijas perėmus gubernijoje valdymą ir paskelbus karo padėtį.

Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjas, Kauno krašto bajorų vadas Kęstutis Ignatavičius pasakojo, kaip elgėsi kai kurie Kauno krašto bajorai 1863-1864 m. sukilimo metu, atskleidė  sukilimo eigą, išskirdamas pagrindinius jo etapus ir atskleisdamas tragiškus bajorų likimus bei caro valdžios taikytas represijas.

Birštono muziejaus istoriko Vytauto Kuzmicko pranešime „Birštono kraštas 1863-1864 m. sukilimo organizavime ir kariniuose veiksmuose“ plačiai aptarė Lenkijos centrinio sukilimo vadovybės įgaliotinio Nestore de Laurens ir žymaus Trakų apskrities bajoro Antano Zaleskio organizuotą ir 1862 m. liepos 21 d. Birštone įvykusį žymių bajorų, kultūros veikėjų pasitarimą. Reikšminga tai, kad šis susitikimas vyko senoje kurorto salėje (dabartiniame kurhauze, kuriame ir vyko konferencija), o jame taip pat dalyvavo Kletas Koreva, dailininkas Elvyras Andriolis, Jurgis Laskaris, dailininkas Vladislavas Dmachauskas, broliai Kučevskiai ir kiti. Susirinkusieji pritarė numatytam 1863 m. sukilimui, kurio šūkis buvo „Už jūsų ir mūsų laisvę“. V. Kuzmickas pasakojo apie sukilėlių veiksmus Birštono krašte, parodė, kaip 1863 m.  balandžio-birželio mėn. krašto bajorai ir dvasininkija įsitraukė į kovą prieš carizmą.

Nemažas dėmesys buvo skirtas  pirmojo krašto kankinio ir pirmojo tremtinio kunigo Pranciškaus Kazlausko veiklai ir jo žūčiai.1863 m. sukilime dalyvavę krašto bajorai beveik dvidešimtmetį buvo nuolatos uoliai sekami ir prižiūrimi caro žandarų. Kaip pastebėjo V. Kuzmickas, tai nesutrukdė Suvalkų gubernijos Didvydžių dvaro  bajorui Leonui Geištarui, nuolatos atvykstančiam pas savo gimines Verbyliškėse, 1883 m. liepos mėn. suorganizuoti kelias dienas trukusias anticarines manifestacijas, paminint sukilimo dvidešimtmetį. Savo pranešime V. Kuzmickas aptarė ir Birštono apylinkių dvarininkų veiklą sukilimo metu, paminėdamas Daunoravičius, Jacunskus, Kuliešius, Bartusevičius.

Kaišiadorių muziejaus istorikas Vytautas Budvytis analizavo opozicinių nuotaikų formavimąsi Žiežmarių, Žaslių ir kituose kaimyniniuose dvaruose, nes ilgainiui sukilimo kovos išsiplėtė beveik visame Kaišiadorių krašte. Tai rodo sukilėlių pasirinkimą kovoti už laisvę ir sukilimo baigties dramatizmą.

Konferencija buvo vertinga, nes praplėtė istorines žinias, susijusias su reikšmingu 1863-1864 metų sukilimu, kurio pradžia glaudžiai siejasi su Birštonu.

Baigiantis konferencijai, vyko pokalbiai ir diskusijos su svečiais, garbingų bajorų giminaičiais, kurie dalijosi turimomis žiniomis apie savo protėvius.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close