Seimas pritarė: kitąmet prasidės žmonėms, turintiems negalią, svarbi reforma

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams tobulinti negalios vertinimo modelį, užtikrinti taiklesnę paramą žmonėms su negalia, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą, o viešąją informaciją padaryti labiau prieinama visiems.

Tikimasi, kad teigiami pokyčiai palies daugiau kaip 221 tūkst. žmonių, turinčių negalią, kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, užtikrins teises, lygias galimybes visose gyvenimo srityse.

„Mums svarbiausia užtikrinti visas įmanomas galimybes žmonėms su negalia savarankiškai gyventi, nedelsiant suteikti kompleksinę pagalbą, kad šie žmonės įsitrauktų į visuomeninį gyvenimą tiek, kiek nori, lengviau įsidarbintų atviroje darbo rinkoje, jeigu nori dirbti. Laiku negaudami pagalbos ir nedalyvaudami darbo rinkoje, žmonės su negalia gyvena atskirtyje ir patiria didesnę skurdo riziką. Tam reikalingi sisteminiai pokyčiai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Negalios nustatymas

Įgyvendinus reformą, medicininių kriterijų įtaka negalios vertinimo rezultatui bus mažinama, labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualių poreikių apimtį ir aplinkos kliuvinius, bus vertinamos daugybė kitų sričių: mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt., tokiu būdu siekiant išsiaiškinti asmens pagalbos poreikį.

Be to, į vertinimą bus įtraukiamas pats žmogus su negalia. Bus siekiama sužinoti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt. Žmogui su negalia padės pagalbos vadybininkas, kuris, asmeniui sutikus, sudarys reikiamos pagalbos ir paslaugų planą, stebės šio plano įgyvendinimą valstybės lygmenyje.

Vis dėlto, kai kuriais atvejais siekiant atliepti žmonių su negalia individualią būklę ir poreikius, pavyzdžiai, sergant onkologine liga ar senatvine dimensija, negalia ir toliau būtų vertinama tik pagal medicininius kriterijus.

Taiklesnė finansinė parama žmonėms su negalia

Vienas iš pokyčių tikslų – taiklesnė ir teisingesnė finansinė parama žmonėms su negalia. Visų pirma, negalios nustatymo pakeitimai susiję su pensinio amžiaus asmenimis. Pagal šiuo metu galiojančią negalios vertinimo sistemą darbingo amžiaus asmenims nustatomas darbingumo lygis ir jiems mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir asmens turimo darbo stažo.

Vis dėlto, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o asmens gaunama senatvės pensija nėra siejama su jo negalios sunkumu.

Dėl šios priežasties, bus keičiama senatvės pensijos asmeniui su negalia sistema ir pensijos skiriamos ir tiems žmonėms, kuriems po senatvės pensijos amžiaus sukakties bus nustatytas dalyvumo lygis. Taiklesnės ir teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos vyresnio amžiaus žmonių su negalia skurdo mažėjimui šalyje.

Kitas svarbus aspektas – atliepti kiekvieno asmens individualius poreikius. Pavyzdžiui, vertinant negalios sunkumą intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims ir remiantis medicininiais kriterijais, dažnai nutikdavo taip, kad jų negalia pripažįstama kaip lengva, nors negaudami pagalbos šie žmonės yra labai pažeidžiami, jiems pagalba būtina. Taigi, šiems žmonėms turi būti nustatytas individualius poreikius atitinkantis negalios sunkumo lygis, o su juo – ir taikli finansinė ir kita būtina pagalba.

„Darbingumo lygį“ pakeis „dalyvumo lygis“

Dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus, turintis negalią, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose.

Svarbus žmonių su negalia dalyvavimas ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomenėje, politikoje. Kadangi naujasis negalios modelis siūlys vertinti individualius asmens poreikius įvairiose gyvenimo srityse, todėl ir pasirinktas terminas „dalyvumo lygis“.

Asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalios „persivertinti“ tikrai nereikės. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygio mastui (pvz., darbingumo lygis 25 proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.).

Naujas negalios vertinimo modelis galios naujai, t. y. pirmą kartą dėl negalios vertinimo besikreipiantiems asmenims. Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas yra pasibaigęs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.  

Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turimi specialiųjų poreikių lygiai prilyginami dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, 15 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; 40 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Tikslinės išmokos darbingo amžiaus žmonėms su negalia

Tikslinių kompensacijų dydžiai nuolat yra peržiūrimi. Pavyzdžiui, 2022 m. jie didinti 2 kartus, paskutinį kartą – nuo 2022 m. birželio mėn., atsižvelgiant į šalyje esančią infliaciją. Tikslinės išmokos didės ir nuo 2023 m. sausio pradžios.

Pagalba ir paslaugos keliaus paskui žmogų

Šiuo metu reikiamų paslaugų ir pagalbos poreikis yra vertinamas įvairiose institucijose. Pavyzdžiui, dėl socialinių paslaugų žmogus turi kreiptis į savivaldybę, dėl užimtumo paslaugų – į Užimtumo tarnybą, dėl techninės pagalbos priemonių – į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą ir pan.

Dėl šios priežasties, jau pirminiame etape, asmeniui nustačius negalią ir išsiaiškinus, kokios pagalbos ar paslaugų žmogui reikia, kad jis galėtų aktyviai dalyvauti visose gyvenimo srityse, apie reikiamų paslaugų poreikį bus informuotos atitinkamos institucijos. Tuomet jau pačios institucijos susisieks su žmogumi ir suteiks jam visą reikiamą pagalbą. Kitaip tariant, ne žmogus, turintis negalią, ar jo artimieji ieškos pagalbos, bet pagalba „ateis“ pas žmogų.

Informacijos prieinamumas

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos žmogui, turinčiam negalią, informaciją turės pateikti jam priimtinu ir suprantamu būdu. Informaciją pateikiant suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia. 

Skundų nagrinėjimas

Stiprinant ginčų nagrinėjimo institutą ir veiksmingesnę žmonių, turinčių negalią, teisę į teisingumą lygiai su kitais, atsisakoma fragmentiško skundų nagrinėjimo instituto per Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o minėtus skundus nagrinės Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK).

Ši komisija nagrinės ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros priimtų sprendimų. Ginčų nagrinėjimas taps profesionalesnis ir bus labiau prieinamas šalies gyventojams.