Prof. Rimvydas Laužikas sulygino XIX a. ir šiandieninį Kūčių stalą: paštetus bei lynus pakeitė sušiai ir balta mišrainė
Prie Kūčių stalo kasmet susėda patys artimiausi šeimos nariai, kurie receptais dalijasi iš kartos į kartą. Naujovių į tradicinę vakarienę dažniausiai įneša jaunimas, iš kelionių parsivežantys egzotinių patiekalų idėjų. Kulinarinio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas teigia, kad papročių kismas yra visiškai natūralus, nes tradicija išlieka tik prisitaikydama prie besikeičiančios tikrovės. Taigi, nieko baisaus, jei ant stalo atsiranda vienas kitas modernesnis valgis: „Kūčios buvo ir yra svarbi šeimos šventė, tad patiekalai yra daugiau priemonė, bet ne šventės tikslas. Visais laikais šventinio stalo įvairovė priklausė ne tik nuo namiškių turtingumo, bet ir nuo religijos.“
Ant Kūčių stalo išliko archaiškiausi valgiai
Pasak profesoriaus Rimvydo Laužiko, Kūčių valgius galime suskirstyti į dvi dideles grupes. Vieni jų atrodo nepavaldūs laikui: kūčia, kūčiukai, aguonų ar kanapių pienas, kisielius. Šiuos valgius būtinai turime išsaugoti. Kiti – kintantys, priklausomi nuo katalikams privalomo pasninko laikymosi, bet skirtingais laikotarpiais gali būti vis kitokie: „Didžiausi Kūčių stalo pokyčiai įvyko tarpukario Lietuvoje. Tad, jei lygintume šio laikotarpio stalą su XIX amžiaus stalu, skirtumų rastume tikrai daug. Pavyzdžiui, ant XIX a. antrosios pusės turtingų namų Kūčių stalo galėjai rasti migdolų pieno sriubos su ryžiais ir razinomis, barščių „su ausytėmis“ ar žuvienės. Taip pat lydekos, ešerių, karpių, žuvų skrandukų, kepenėlių pašteto prancūziškoje tešloje, lynų drebučiuose, keptų karosų su raudonaisiais kopūstais, grietinėlės kremo, žėlė arba kisieliaus. O vietoje duonos matytume štrudelį, iškeptą su migdolų arba aguonų pienu.“
Sovietmečiu pokyčių buvo gerokai mažiau: valdžia draudė visas religines šventes, tad jos buvo puoselėjamos šeimose, stengiantis išlaikyti iš tarpukario atsineštą tradiciją, o ir maisto produktų tuo metu elementariai trūko. „Didesni pokyčiai virtuvėje prasidėjo tik Lietuvai išsivadavus iš okupantų – dabar turime dideles maisto produktų pasirinkimo galimybes, daugybę keliaujančių ir kitas kultūras pažįstančių žmonių, tad keičiasi ir Kūčių stalas“, – teigia R. Laužikas.
Papročių kitimas – natūralus dalykas
Daugelis kadaise buvusių populiarių patiekalų jau išnyko, kiti transformavosi į paprastesnius. Profesorius R. Laužikas sako, kad istoriniais laikais šventinio stalo įvairovė priklausė ne tik nuo namų turtingumo, bet ir nuo religijos: „Kūčios daugumai mūsų siejasi su katalikiška tradicija. Bet jei XIX a. ar tarpukariu Kūčių vakarą aplankytume Mažosios Lietuvos liuteronų namus, labai nustebtume ant jų stalo radę keptą antį, žąsį, žirnius su mėsos padažu, alaus ir pieno sriubą.“
Nuo XIX a. išnyko daugybė šventinių žuvies patiekalų, nes tarpukario laikotarpiu jų vietą užėmė iki šių laikų ant Kūčių stalo populiarios silkės. Retoje šeimoje per Kūčias yra valgomi barščiai, ko gero, niekas nebeatsimena ir virtų kūčiukų, valgomų kaip šalta sriuba su aguonų pienu: „Gali būti, kad kaip kažkada žuvų gausybę išstūmė silkės, taip dabar silkes pakeis kiti pasninko tradiciją išlaikantys valgiai. Ir nieko nuostabaus, kad ant šio stalo rasis vienas ar kitas šiuolaikinis valgis.“
Kita vertus, gastronominės tradicijos yra vienos stipriausių: mokslininkų pastebėta, kad jos sunyksta paskutinės. „Žmogus gali nebekalbėti savo tėvų ir senelių kalba, nebešvęsti švenčių, nežinoti kitų papročių, bet mėgti ir gaminti savo protėviams būdingus valgius“, – pastebi kulinarijos paveldo tyrinėtojas.
Tradiciniai patiekalai transformuojasi
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, nors žiemos šventėms pirkėjai ieško produktų tradiciniams, nuo pat vaikystės mėgstamiems patiekalams, vis daugiau parduodama egzotiškesnių maisto prekių: „Per Kūčias ir Kalėdas žmonės laikosi tradicijų: labiausiai auga silkių, šprotų bei skirtingų žuvies patiekalų pardavimai, savo pozicijų neužleidžia ir baltoji mišrainė. Tačiau net ir tradiciniai patiekalai transformuojasi: pastebime, kad pirkėjai apsirūpina ne tik silkėmis – prekybos centruose šventėms ieškoma ikrų, jūros gėrybių, krabų lazdelių. Sušiai taip pat yra dažnas pasirinkimas šventinei Kūčių vakarienei.“
Dažnai pirkėjai šventiniam stalui įsigyja ir brangesnių prekių, kurių galbūt įprastai neperka taupydami. „Stebime didėjančią paruoštų gaminti (marinuotos žuvies ar mėsos) bei jau pagamintų patiekalų paklausą. Iš mėsos kategorijos šventiniu periodu auga antienos ir kalakutienos pardavimai, vis dar populiaru švenčių stalui pasiruošti virtą liežuvį. Šiais metais savo pirkėjams pasiūlysime platų žuvies, paukštienos ir jau pagamintų patiekalų asortimentą. Skubančius pirkėjus kviečiame išbandyti sušių bei „grill“ barus, užsakomųjų proginių patiekalų paslaugą elektroninėje parduotuvėje www.rimi.lt“, – primena O. Suchočeva.
Sutaupyti padės planavimas
Pasak O. Suchočevos, artėjant Kalėdoms ir ieškant produktų šventiniam stalui žmonėms sutaupyti padeda dovanų ir maisto planavimas, pirkimas iš anksto nuolaidų metu, taip pat dovanų gaminimas namuose ar bendras sutarimas su artimaisiais dovanoti mažiau. „Svarbiausia yra tinkamai paskirstyti finansus ir nepirkti visų maisto produktų ar dovanų vienu metu. Pirkėjai gali ieškoti nuolaidų populiariausioms ilgo galiojimo maisto ar dovanų kategorijoms, pavyzdžiui, konservams, žaislams, kosmetikai ar knygoms, jau dabar, o prieš pat Kalėdas išlaidas skirti greitai gendančiam maistui“, – siūlo ekspertė.
Sutaupyti apsiperkant padeda ir tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Tik jums skirtus „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat „Rimi“ programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. Naudinga žinoti tai, kad terminale galima ne tik naudotis plastikine fizine „Mano Rimi“ kortele, bet ir skenuoti QR kodą.“
Norintiems paįvairinti Kūčių stalą egzotiškesniais akcentais „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė siūlo pasiruošti tradicinį karpį su Azijos skonių puokšte.
Azijietiškos karpio juostelės (2 asmenims)
Kepimui reikės:
100 g krakmolo;
600 g karpio;
aliejaus;
druskos.
Padažui reikės:
200 ml Terijaki padažo;
30 ml sojų padažo;
40 g medaus;
50 g pomidorų pastos;
0,5 vnt. citrinos;
Česnako, čiobrelių, Kajeno pipirų – pagal skonį.
Kaip gaminti:
- Išvalytą karpį perpjaukite perpus ir išpjaukite stuburo kaulą.
- Karpio filė pjaustykite juostelėmis, pabarstykite druska ir apvoliokite bulvių krakmole.
- Giliame puode, ant vidutinės kaitros įkaitinkite aliejų, dėkite karpio juosteles ir virkite, vis apversdami, apie 4 minutes.
- Išgriebtas karštas karpio juosteles sudėkite ant virtuvinio popierinio rankšluosčio, kad susigertų nereikalingi riebalai.
- Sumaišykite padažą iš jam skirtų komponentų. Maišydami truputį jį pašildykite puode.
Paruoštą padažą pilkite ant iškeptų karpio juostelių.
Skanaus!
