Gyvūnų draugija patinka ne visiems
Neturėdami gyvenimo draugų ar artimųjų, kad nesijaustume vieniši, susirandame, nusiperkame keturkojį draugą. Daug kam šuo, katė, žiurkėnas tampa tikru šeimos nariu. Ne vienoje šeimoje, kurioje auga maži vaikai, taip pat apsigyvena augintinis. Manoma, kad taip vaikai geriau išmoksta rūpintis ne tik gyvūnais, bet ir savo būsimąja šeima.
Problemų kyla per atostogas, kai norima išvykti, o augintinio nėra kur palikti. Kartais neatsiranda norinčiųjų prižiūrėti augintinį, ypač jeigu tai didelis gyvūnas. Dažnas augintinio savininkas nesuka galvos ir tiesiog pasiima gyvūną su savimi. Tačiau mielas, švelnus ir draugiškas, šeimininkų nuomone, gyvūnas gali pasirodyti labai piktas ir pavojingas kitiems asmenims, kurie atostogų metu tampa laikinaisiais gyvūno šeimininko kaimynais.
Dažniausiai konfliktų kyla prie vandens telkinių, kuomet augintinio šeimininkas gyvūnėlį laiko prie savęs arba nori kartu su juo išsimaudyti. Retai kada tame pačiame vandens telkinyje esančių žmonių reakcija būna teigiama. Suprantama, kad šeimininkas pažįsta savo augintinį ir visą laiką maudosi kartu su juo, tačiau aplink esantys žmonės nebūtinai sutinka, kad tai yra higieniška ir saugu jų atžvilgiu. Neįmanoma nuspėti, kaip augina ir prižiūri savo gyvūną jo šeimininkas. Daug kas išvis nemėgsta gyvūnų. Dažnas poilsiautojas rūpinasi ir savo vaikų saugumu – užsikrėsti kokia nors liga nuo gyvūno tikrai nesunku. O jeigu tas gyvūnas agresyvus, vaikams jis sukelia pavojų. Net maži šuns dantukai gali palikti ryškų pėdsaką vaiko rankytėje ir psichikoje.
Birštono ežerėliai – ne išimtis. Ir čia dažnas poilsiautojas, nenorėdamas arba bijodamas palikti augintinį vieną namuose, atsiveža poilsiauti kartu. Dažnai būtent dėl gyvūnų poilsio zonoje kyla konfliktų ir ginčų, poilsis pavirsta gyvūno šeimininko ir aplinkinių poilsiautojų susierzinimu. Nors ir labai mieli būna įvairūs augintiniai, tačiau juos pamačius netinkamoje vietoje nuomonė gali pasikeisti.
Birštono pievomis dažnai šuoliuojantis žirgas su savo šeimininke atrodo nuostabiai gražiai, tačiau kuomet šis žirgas vaikšto po poilsio zoną tarp mažų vaikų, telieka nuostaba, o grožis išnyksta. Žinome, kad gyvūnai ir tuštinasi ne pagal komandą ir ne tam skirtose vietose. Ir žirgo maudymas tarp poilsiautojų ežerėlyje buvo nepriimtinas. Anot poilsiautojų, vieni tiesiog bėgo iš vandens, kiti bandė balsu prieštarauti. Tuo labiau, kad poilsiautojams pasirodė, jog pati šeimininkė nelabai valdė žirgą, kuris pasibaidęs poilsiautojų pilnoje zonoje tikrai galėtų pridaryti daug rūpesčių.
Kalbintas Alytaus VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio viršininkas Egidijus Treigys teigė, kad šiemet nusiskundimų dėl gyvūnų nesulaukta, tačiau taip elgtis tikrai negalima ir jeigu bus tokio pobūdžio pranešimų, jie tikrai reaguos.
Gyvūnų maudymas vandens telkiniuose yra draudžiamas ir Birštono savivaldybės tarybos 2011-12-22 Nr. TS-270 sprendimu, 42.18 punktu, kuriame teigiama: „draudžiama maudyti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, poilsiavietėse, paplūdimiuose, maudyklose ir kitose vietose, kur maudosi žmonės“.
Mantvydas Prekevičius
