Būkite atsargūs: nelipkite ant pirmojo ledo ir nerizikuokite savo gyvybe!
Vos vandens telkiniams spėjus pasidengti pirmuoju plonu ledu, ant jo jau pastebėta besisukinėjančių žvejų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja, kad taip elgdamiesi žvejai rizikuoja savo gyvybėmis. Šiuo metu ledas dar netvirtas ir ant jo vaikščioti ir žvejoti draudžiama. Departamento duomenimis, šiemet ugniagesiams gelbėtojams 358 kartus teko atlikti gelbėjimo darbus vandenyje. Jų metu jie ištraukė 118 skenduolių ir išgelbėjo 18 gyventojų. Prienų rajone Papilvio kaime, iš vandens surinkimo, griovio ištrauktas lede įšalęs skenduolio kūnas.
Ugniagesiai primena, jog ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių. Ypač atsargiems reikia būti ir prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Jei vis dėlto įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite gelbėtojus skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jeigu galite jam padėti, reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi pasidėkite lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Šventiniu periodu būkite atsakingi degindami žvakes, bei puošdami namus elektrinėmis girliandomis. Daugelyje namų puošiama „gyva“, iš miško atnešta eglė. Tačiau svarbu žinoti, kad sausoje patalpoje ji greitai išdžiūva ir gali labai lengvai užsiliepsnoti. Kad eglė ilgesnį laiką išliktų žalia, lanksčiomis šakomis ir nebyrančiais spygliais, ją būtina įstatyti į stovą su vandeniu. Svarbu taip pat parinkti ir tinkamą vietą – atokiai nuo durų, nuo šildymo priemonių ir kad netrukdytų išeiti iš patalpos. Taip ji bus ne tik gražesnė, bet ir saugesnė. Elektrinių lempučių girliandos turi būti tvarkingos. Laidai lankstūs, variniai, o lemputės – ne galingesnės kaip 25 vatų. Kitas švenčių akcentas, kuris paskutiniu metu dažnas kiekvienoje šeimoje – degančios žvakės. Svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą – kad degančios žvakės niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ir naminiai gyvūnai. Nepatariama statyti žvakių ant palangės, prie užuolaidų, nes skersvėjis gali įpūsti liepsną, o prie jos prisilietus besiplaikstanti užuolaida tikrai užsidegs. Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama – gali užsidegti prie stalo sėdinčių drabužiai ar plaukai. Svarbiausia – nepalikti degančios žvakės be priežiūros, o išeinant iš kambario ją užpūsti. Na ir žinoma, kokios šventės be fejerverkų. Žėrinčios, spalvingos „krentančios žvaigždžių puokštės“ puošia jau bene kiekvieną didesnę ar svarbesnę miesto ar net šeimos šventę. Kiekvienais metais kyla ne vienas gaisras, kurio priežastis – neteisingas naudojimasis pirotechnikos priemonėmis. Paprastai nelaimė nutinka leidžiant fejerverkus gausiai užstatytuose gyvenamuose rajonuose: jie įlekia į namų balkonus, išdaužia langus, sukelia gaisrus. Fejerverkui pataikius į žmogų, pasekmes sunku prognozuoti – ji gali uždegti drabužius, apdegti veidą, rankas.
