Vidaus degimo variklių era baigiasi: ar variklio alyva išnyks?

Daugelis jau girdėjo apie Europos Parlamento ir Europos Sąjungos valstybių narių susitarimą nuo 2035 m. uždrausti prekybą vidaus degimo varikliais varomais automobiliais. Šis sprendimas yra dalis siekio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2050 m. pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos. Tokie sprendimai šiandien kelia nemažai klausimų, vienas jų ir dėl variklio alyvų poreikio pasibaigus vidaus degimo variklių erai. Visgi ekspertai įsitikinę – variklio alyvos neišnyks.

Mažinimo era

„Klasikinių vidaus degimo variklių era pamažu baigiasi, tačiau jei kažkas mano, kad inžinieriai, atsakingi už naujų variklio alyvų kūrimą, turėtų pamažu ieškotis kito darbo, klysta. Šiuolaikiniai ekologiški varikliai yra daug sudėtingesni ir reiklesni už senesnės konstrukcijos variklius, todėl jiems reikalingi vis išmanesni variklio alyvos sprendimai“, – įsitikinęs „TotalEnergies“ Technikos skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis.

Pasak eksperto, šiandien mes stebime prasidėjusią vidaus degimo variklių „mažinimo“ erą: „Mažesni varikliai rinkai buvo pristatyti siekiant maksimaliai sumažinti kuro sąnaudas bei taršą, išlaikant pakankamą jų galingumą. Nepaisant puikių eksploatacinių savybių, kurias gali užtikrinti tokio dydžio varikliai, jie taip pat turi nemažai trūkumų, kurie gali turėti didelės įtakos variklio tarnavimo laikui. Norint įveikti šiuos trūkumus, pavyzdžiui, išsklaidyti suodžius ir sumažinti taršą, ir kuriamos naujausios variklio alyvos“, – akcentuoja ekspertas.

Todėl, A. Husiatynskio teigimu, viena iš didžiausių klaidų yra manyti, kad variklio alyvos svarba yra tik rinkodaros triukai: „Nekreipiant dėmesio į specifikacijas ir alyvą renkantis pagal vienintelį kriterijų – kainą, smarkiai sutrumpiname variklio tarnavimo laiką“, – sako A. Husiatynskis ir išskiria 5 pagrindinius variklio alyvos aspektus, aktualios saugiam variklio darbui ir taršos mažinimui.

Suodžių išsklaidymas

Iki šiol buvo įprasta manyti, kad alyvos dyzeliniams varikliams yra atsparesnės suodžiams, nes benzinui, lyginant su dyzelinu, tai mažiau aktualu. Vis dėlto benzininiuose tiesioginio įpurškimo varikliuose suspaudimas degimo kamerose vyksta esant dideliam slėgiui ir tai daro įtaką į aplinką išleidžiamų kietųjų dalelių kiekiui: „Dėl šios priežasties naujausiuose benzininiuose varikliuose yra įrengiami benzino kietųjų dalelių filtrai (GPF), kurių paskirtis tokia pat kaip ir dyzelinių (DPF) – sugauti kietąsias daleles ir sumažinti jų patekimą į aplinką. Ši situacija tapo nauju iššūkiu variklio alyvoms, kurios turi pasižymėti dar didesnėmis suodžių išsklaidymo galimybėmis – šiuolaikinės alyvos mažina teršalų koncentraciją alyvos kanaluose bei paskirstymo grandinėje, taip ją apsaugodamos nuo suodžių“, – aiškina A. Husiatynskis.

Pelenų kiekio ribojimas

Naujausi vidaus degimo varikliai turi atitikti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo standartus. Dėl šios priežasties variklio alyvos turi būti specialiai pritaikytos varikliams su išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemomis, nesvarbu, ar automobilis yra vienerių, ar dešimties metų senumo: „Reikėtų nepamiršti, kad jei automobilyje sumontuotas kietųjų dalelių filtras, jame turi būti naudojama LowSAPS, kitaip, mažai pelenų turinti, alyva. Naudojant kitas, pigesnes alyvas, filtras bus sugadintas ir nuolat užsikimš jo akyta struktūra“, – perspėja „TotalEnergies“ specialistas A. Husiatynskis.

LSPI reiškinio prevencija

LSPI (angl. Low Speed Pre-Ignition) reiškinys yra kenksmingas ir labai dažnas mažo darbinio tūrio varikliuose su tiesioginiu degalų įpurškimu ir turbokompresoriumi: „LSPI gali sugadinti stūmoklius, stūmoklių žiedus ar net švaistiklius. Išsamūs tyrimai, atlikti daugelyje automobilių gamintojų tyrimų centrų, bendradarbiaujant su alyvos gamintojais, įrodė, kad tinkamo klampumo, kokybės, bazinės sudėties ir atitinkamų priedų alyvos naudojimas gali sumažinti ar net panaikinti šį reiškinį“, – kokybiškos alyvos svarbą mažiems varikliams pabrėžia ekspertas.

Variklio efektyvumo didinimas

Trintis tarp judančių variklio komponentų priklauso nuo alyvos plėvelės. Kuo mažesnė trintis, tuo efektyviau veiks variklis ir patirsite mažesnes degalų sąnaudas. Naujausios kokybiškos alyvos pasižymi maža klampa ir dilimą stabdančiais priedais, o tai leidžia apsaugoti didžiausią apkrovą turinčius variklio komponentus: „Vienas iš alyvos kokybės rodiklių šiuo aspektu yra Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) standartas. ACEA C5 ir C6 standartus atitinkančios alyvos daug efektyviau mažina vidinį pasipriešinimą, pavyzdžiui, tuo pasižymi „Quartz“ asortimento alyvos. Visgi reikia nepamiršti, kad dėmesį skirti svarbu ne tik alyvos klampumui, bet ir konkretaus automobilio vadove nurodytiems parametrams“, – primena „TotalEnergies“ ekspertas.