Klausimai verslininkams

1. Geopolitinė situacija, prognozuojamas ekonomikos nuosmukis, elektros, dujų ir šildymo kainų šuolis – tai dar viena krizė verslui. Ar imatės kokių nors taupymo priemonių?

2. Ar tikitės kokių nors realių Vyriausybės ir Energetikos ministerijos veiksmų situacijai sušvelninti?

3. Energetikos ministerija kalba apie atsinaujinančios energetikos plėtrą. Ar tai kaip nors galima pritaikyti Jūsų versle?

4. Su kokiais dar iššūkiais šiuo metu susiduriate savo versle?

UAB „Termikas“ generalinis direktorius Algimantas Jonušas:

1. Įmonė visada taupo, kur įmanoma. Mes laiku pasirašėme sutartį su tiekėju dėl elektros kainų, todėl elektra nelabai ir pabrango. Svarbiausi įmonėje yra žmonės. Norint juos išsaugoti, reikia atsižvelgti į jų norus ir galimybes, reikia rasti bendrą kalbą.

2. Iš vyriausybės nelabai ko tikimės, nes pačiai vyriausybei – ne pyragai. Padės – ačiū, nepadės – išgyvensim.

3. Atsinaujinantys energijos šaltiniai gerai, bet jie tiesiogiai nedalyvauja mūsų įmonės produkcijos gamyboje.

4. Pagrindinis iššūkis yra komplektuojamųjų detalių tiekimas. Čia tai – „vargo vakarienė“, nes užsakytų detalių tenka laukti iki pusės metų. Norėdami išvengti prastovų priimame daugiau užsakymų. Kol vienų detalių laukiame, imamės kito projekto. Vieno lėktuvo remontas užtrunka ilgiau, bet kitos išeities nėra.

UAB „Tango pizza“ vadovas Jaunius Mališauskas:

1. Taip, kai elektros kaina padidėjo tris kartus, pradėjome galvoti, kokių elektros prietaisų galime atsisakyti ar sumažinti jų naudojimo laiką. Darbo dienomis, kai klientų mažiau, nebejungiame dviejų indaplovių, ne visos gruzdintuvės (fritiūrinės) nuolat įjungtos, ne ištisai veikia ledukų gaminimo įrenginys. Tikrai kažkiek sutaupėme, bent jau tiek, kad nereikėtų mažinti apšvietimo salėje. Dar nepabrangus elektrai jau buvome numatę, kad ant pastato stogo sumontuosime saulės elektrines. Jos jau veikia ir taip pat prisideda prie mažesnių sąskaitų. Pavyko užfiksuoti gan palankią dujų kainą, todėl šios sąskaitos nebegąsdina.

2. Daug buvusių valdžių nedarė namų darbų – kol nebuvo bėdos, negalvojo. O dabar galiojančiuose įstatymuose trūksta lankstumo. Pavyzdžiui, ant picerijos pastato stogo įrengta saulės elektrinė, kurios pagaminta energija galime padengti picerijos sąskaitas už elektros energiją. Mes turime ir kitą verslą, tačiau tų sąskaitų negalima padengti. Gyventojai gali nuomotis vėjo, saulės elektrines, o verslas – ne.

3. Daugiau saulės elektrinių ant picerijos stogo nebegalime įrengti, tačiau tikimės, kad bus galima ir verslams nuomotis atsinaujinančias elektrines.

4. Pagrindinis iššūkis – sutartys su tiekėjais, kurie mus laiko „ant trumpo pavadžio“, nes nebegalimi jokie atsiskaitymų atidėjimai. Šiuo metu maitinimo sektoriui taikomas lengvatinis PVM. Tai labai padėjo karantino metu, palengvina ir dabar. Kol kas numatyta, kad lengvata galios iki kitų metų vidurio, o kaip bus, jei ji nebus pratęsta, neaišku. Nors dalis maitinimo įstaigų neatlaikė karantinų ir jiems pasibaigus nebeatsidarė, tačiau džiugina, kad dalis jų dėl sumažėjusio PVM „išėjo“ iš šešėlio.

Mes labai jaučiame automobilių aikštelių trūkumą centre, nes kartais klientai neranda vietos pasistatyti automobilį. Matau didelį nenaudojamą plotą autobusų stoties teritorijoje. Gal jis galėtų tapti automobilių stovėjimo aikštele?

UAB „Sigda“ direktorius Sigitas Dabulskis:

1. Žinoma, kad taupome. Šiais metais dar nepradėjome šildymo sezono, nes oras iki šiol nešaltas, todėl užtenka kartais pasišildyti naudojant elektrą. Mūsų patalpos didelės – apie 300 m², įrengtas dujinis šildymas, už kurį pernai žiemą per mėnesį mokėdavome 1200–1500 eurų. Bijau pagalvoti, kiek reikės mokėti šiais metais. Elektros sąskaitos, palyginti su tais pačiais praeitų metų mėnesiais, išaugo dvigubai. Visi prietaisai – elektriniai, todėl šioje vietoje nieko sutaupyti negalima. Žinoma, patalpose, pavyzdžiui, parduotuvėje, kai nėra žmonių, jau nepaliekame degančių apšvietimo lempų. Daugiausiai elektros energijos sunaudoja kompresorius. Teks ieškoti, gal yra ekonomiškesnių.

2. Nesitikiu. Nei per pandemiją, nei dabar nieko nelaukiu iš valdžios, pasitikiu tik savimi.

3. Pastato stogas didžiulis, todėl buvo mintis ant jo įrengti saulės elektrinę, tačiau išgirdęs, kad Lenkijoje pasikeitė situacija, kuri nėra naudinga elektrą gaminantiems vartotojams, ir kad tą patį žadama daryti Lietuvoje, nusprendžiau palaukti ir pažiūrėti, kas bus ateityje, nes kol kas yra daug neaiškumų. Nuo šiol Lenkijoje saulės jėgainių pagaminta elektra bus nesaugoma, bet perkama ir parduodama už rinkos kainas, kurios svyruoja.

4. Šių dienų iššūkis – didėjančios kainos. Pavyzdžiui, padangos pabrango 30 proc., svareliai – 50 proc. Ir dar vienas iššūkis, turbūt kaip ir daugumoje įmonių, – motyvuotų darbuotojų trūkumas.

Prienų čeburekinės savininkė Albina Tankevičienė:

1. Žinoma, kad taupom, kur galim – išjungėm vaisvandenių šaldytuvus, pusėje salės išjungtas apšvietimas, nebedirbame sekmadieniais. Gauta rugsėjo sąskaita už elektrą buvo mažesnė nei už rugpjūtį.

2. Labiausiai norėtume, kad sumažėtų elektros, dujų kainos. Daugiau nieko nesitikime – dirbome, kaip dirbę, klientų netrūksta, tai išsilaikome.

3. Manau, kad atsinaujinanti energetika yra labai perspektyvi ir rodo, kad gyvenimas nestovi vietoje. Turime stogų, ant kurių galėtume įsirengti saulės elektrinių, tačiau kol kas mums įrengimas per brangus, bet ateityje, manau, ateis eilė išnaudoti ir saulės energiją.

4. Didžiausias iššūkis – darbuotojų trūkumas. Norinčių būtų, tačiau ne visiems priimtina, kad darbą tenka pradėti labai anksti.

UAB „Automobilių detalės“ marketingo vadovas Deividas Dargužis:

1. Mūsų verslas susijęs su paslaugų teikimu, todėl net ištikus šiai energetinei krizei vis tiek prioritetas išlieka – patenkintas klientas ir geros sąlygos darbuotojams. Kitaip tariant, komunikacija su žmonėmis, aplinka, gerbtina įmonės pozicija socialinėje verslo aplinkoje – visa ko pagrindas ir įmonės vertybinė pozicija. Dėl to imamės ne drastiškų, o turbūt ne vieno gyventojo naudojamų priemonių: keičiame elektros lemputes į taupesnes, skatiname darbuotojus efektyvesnį elektros prietaisų naudojimą, mažiname kai kurias nebūtinąsias išlaidas ir pan. Mūsų automobilių prekių parduotuvių ir autoserviso pastatai jau apšiltinti prieš keletą metų, todėl išlaidas šilumai jau sumažinome.

2. Žinoma, visada norėtųsi daugiau pagalbos verslui priemonių, bet tiek pandemijos metu, tiek dabar stengiamės ne laukti paramos iš Vyriausybės, o patys ieškoti efektyviausių būdų išsilaikyti rinkoje. Visgi, negaliu nepaminėti, kad nuo spalio 1 d. valstybės taikomas elektros energijos tiekimo kainos dalinis kompensavimas tikrai turės teigiamos įtakos mūsų išlaidų sumažinimui.

3. Mes jau naudojame kai kuriuos atsinaujinančios energijos išteklius. Mūsų įmonės keturiose parduotuvėse jau yra įdiegti šilumos siurbliai oras-vanduo. Žadėta, kad rudenį bus kvietimas verslui gauti paramą saulės elektrinei įsirengti. Skaičiuojame ir šios priemonės ekonominį naudingumą.

4. Mes, kaip ir bet kuris kitas verslininkas, norime, kad verslas būtų sėkmingas ir augtų, darbuotojai jaustųsi komfortiškai. Nuolatos vykdėme plėtrą. 2010 metais turėjome tik vieną prekybos vietą Prienuose. Praėjus dvylikai metų dirbame penkiuose miestuose, turime trisdešimt darbuotojų. Plėtrą teko pristabdyti, nes labai sunku prognozuoti, kaip viskas bus rytoj. Pastaruosius keletą metų vienas po kito sulaukiame išbandymų – pandemija, vėliau didelė infliacija, dabar karas, lėtėjanti ekonomika ir augančios palūkanos. Kiekvienas iššūkis kartu yra ir galimybė galvoti apie tam tikrus sprendimus, kurie užtikrintų verslo stabilumą. Tenka gerokai laviruoti, būti dinamiškiems ir greitai reaguoti į pokyčius. Versle taip jau yra. Suprantame, kad ateinantis laikotarpis nebus lengvas, bet iššūkių nebijome.

UAB „Wilara“ direktorius Gediminas Olsevičius:

1. Metalo ceche vietoje dujinio šildymo statome granulių katilą. Viename iš administracijos pastatų vietoje šilumos siurblio oras-vanduo irgi veiks granulių katilas. Granules, beje, gaminame patys iš gamybos atliekų. Planuojame, jei gausime paramą, įsirengti saulės elektrinę.

2-3. Nebent palankesnių sąlygų saulės jėgainių įrengimui.

4. Kaip ir visur, labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Kartais tenka priimti žmogų į darbą vien todėl, kad nėra iš ko rinktis, nors akivaizdu, kad kompetencijos, gebėjimų tam darbui stokoja.