Joninės ar laisvadienis?
Per pusę pasaulio pralėkusi Joninių šventė paliko gerų prisiminimų, kai kam atrastą nuostabų paparčio žiedą, o kai kam ir skausmą.
Jau daugelį metų neabejotinas Joninių akcentas yra laužas, vainikas ir alkoholis. Panašu, kad paskutiniu metu vainiko poziciją keičia šašlykai, o alkoholio proporcija šventės sampratoje didinama kelis kartus. Prieš kelerius metus vienos televizijos inicijuota, „šventėjų“ gausiai palaikyta ir laimėta kova dėl dar vienos laisvos dienos į Lietuvos kultūrą atnešė terminą „ilgasis savaitgalis“. Per metus jis pasitaiko kelis kartus, kartais pailgėja iki 5 dienų, tačiau būtent Joninių savaitgalis beveik visada švenčiamas prie vandens telkinio ir yra sotus. Ypač sotus. Ši taisyklė galiojo ir šiemet.
Jau penktadienio vakarą buvo užgultos parduotuvės, iš kurių į transporto priemones keliavo „ekonominių sunkumų patiriančių“ Lietuvos gyventojų sąstatai su perkrautais prekybiniais vėžimėliais. Sąstatai judėjo lėtai ir užtikrintai. Vėžimėliuose barškantis stiklas įspėjo, kad krovinys pavojingas ir brangus. Krovinio svarbumą išduodavo daugiapakopės „techninės“ charakteristikos rusų kalba išsprūstančios iš krovinio palydovų lūpų kam nors užkliudžius vėžimėlį. Beje, sąstatų apmažėjo tik tikrąją Joninių dieną – birželio 24 d., besibaigiant ilgajai šventei. Šiemet kai kurie buvo gudresni ir prie vandens telkinių išvyko anksčiau, o kiti įstrigo prekybos centrų kamščiuose. Tad keliai neužsipildė viena gražiai stovinčia kolona. Tačiau tuo negalėjo džiaugtis paežerės. Visoje Lietuvoje, ir Prienų rajone, jau penktadienio vakarą paežerės buvo užgultos atvykusiųjų į Joninių „fiestą“.
Kalbinti „fiestos“ dalyviai sunkiai atsimena kažkokį ypatingą šventimą, kažkokias tradicijas. Atsimena šašlykus, atsimena dainas, atsimena kaimynų dainas. Paklausti, ar sveikino Joną ar Janiną, sutartinai purtė galvas, kad tokių išvis nepažįsta.
Guostaus ežero apylinkės įsikūrusiuose palapinių miesteliuose taip pat nelabai buvo kuom džiaugtis. „Naujojo Gėlupio“ žiniomis, čia naktį apsilankė savotiškas Tadas Blinda su savo kariauna. Paryčiais, kai visi dar kietai miegojo, jis palengvino šventiškai nusiteikusių poilsiautojų naštą ir susirinko viską, kas buvo palikta šalia palapinių. Tiko meškerės, kėdės bei šašlykinės. Išalkusi kariauna pasiėmė ir nespėtą suvalgyti šašlyką. Budrūs, dar šioje žemėje esantys poilsiautojai, pabudę dar bandė sulaikyti kariauną, bet šių ir pėdos buvo ataušusios. Juos mačiusieji mano, kad tai bus vietinių „svieto lygintojų“ darbas. Pastarieji nebespėjo visko nusinešti, tai dalį savo daiktų poilsiautojai atsirinko iš šalia stovyklos esančiuose krūmuose suverstos jau spėtų prisigrobti daiktų krūvos.
Vienam poilsiautojui šventė baigėsi tragiškai. Toje pačioje stovykloje vykstant valgymo varžyboms, vakare greitosios pagalbos ekipažui teko perimti vieną jauną dalyvį. Kitas, vyresnis, dar sulaukė ryto, tačiau baigti ramiai švęsti Jonines jam jau nebepavyko. Suvartoti produktai iš žmogaus atėmė gyvybę. Kodėl atvykęs savo automobiliu, manoma, laikinosios sostinės atstovas, turėjo išvykti su katafalku, nustatys ekspertai.
Ramu buvo tik aplink Birštono ežerėlius. Jie, nuolat apgulti maudynių ištroškusių prieniečių bei birštoniečių, per šias šventes sulaukė nedidelio dėmesio.
Joninės baigėsi. Tikėkimės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena nebus tokia aktyvi produktų vartojimo fiestomis.
Mantvydas Prekevičius
