„Žmogus laiko taikinyje“
Birželio 20 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Žmogus laiko taikinyje (Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis)“ pristatymas Prienų visuomenei. Pristatyme dalyvavo knygos sudarytojas Vilius Kavaliauskas ir atsiminimų autorius Česlovas Juršėnas. Į renginį atvyko Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas, mero patarėjas Raimundas Markūnas, būrelis ištikimų kultūrinių renginių dalyvių.
Žurnalistas, buvęs prezidento Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas ėmėsi sudėtingos užduoties – iš prezidento artimųjų, draugų, oponentų ir netgi priešų išklausti tai, ko Lietuvos visuomenė apie Prezidentą nėra girdėjusi. Išklausęs 400 žmonių, tarp jų ir užsienio šalių Prezidentų, 146 žmonių liudijimus jis sudėjo į knygą „Žmogus laiko taikinyje. Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis“. Atrenkant pasakojimus, rėmėsi faktais, kurie bus naudingi istorikams, kada nors rašysiantiems Lietuvos istoriją.
„Žmogus laiko taikinyje“ – tai jau antrasis knygos tiražas (pirmasis per dvi savaites buvo išgraibstytas), pasiekęs pagaliau ir Prienus, kur keletas svečių padovanotų knygos egzempliorių pasiliko Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje. Knygos sudarytojas V. Kavaliauskas prieniečiams prisipažino netikėjęs, kad knyga bus tokia populiari, kai žmonės praktiškai nebeskaito knygų. Pasirodo, žmonės šiai asmenybei neabejingi.
– Algirdą Brazauską galima mylėti, galima jo nemylėti, bet ignoruoti jo negalima. Jis toks buvo Lietuvoje, padarė daug darbų – ir gerų, ir ne visuomet gal gerų, nes jis buvo toks pat žmogus, kaip ir mes. Jis buvo vienas iš mūsų. Ne vienas mūsų darytume tokias pačias klaidas, atsidūrę jo vietoje. Prieš 20 metų Lietuvos rinkėjai suteikė jam valstybės vadovo įgaliojimus, su kuriais jis gavo ir didžiulę atsakomybės naštą. Nešė ją garbingai, atsakė už viską ir visada, nesislapstydamas už niekieno nugaros. Mes tuo metu išrinkome žmogų, kuris, vertinant per laiko atstumą, buvo ne toks jau ir blogas, – kalbėjo V. Kavaliauskas.
Tie, kurie buvo to meto politinių įvykių sūkuryje, kurie domėjosi politika ir galbūt turėjo galimybę pažinti Prezidentą iš arčiau, galės spręsti, ar prisiminimų autoriai buvo objektyvūs. Tuo tarpu knygos sudarytojas leido sau šiek tiek suabejoti. „Rašyti istoriją reikia tada, kai numiršta paskutinis liudininkas. Gal ir per anksti buvo rašyti apie Brazauską, nes yra tokių žmonių, kurie dar „sėdi“ valdžioje ir neleidžia sakyti nieko blogo. Tačiau idėja buvo parodyti A. Brazauską iš visų pusių, nes tik tada jis atrodys tikroviškai. Jeigu mes pateiksime Brazauską rožinį, niekas tuo nepatikės“, – teigė jis.
Nors A. Brazausko šeima jį buvo prašiusi knygą sudaryti, autorius pasitelkė į pagalbą Justą Paleckį ir Česlovą Juršėną, kadangi abu jie buvo labai artimi Brazauskui žmonės, be to, patyrę politikai, padėję autoriui vertingais patarimais.
Knygos sudarytojas dalijosi mintimis apie tai, kaip rinkosi prisiminimų autorius, kaip siekė surinkti įvairias – ir kategoriškas – nuomones, kaip teko keletą kartų „spausti“ buvusį Premjerą G. Vagnorių, R. Paksą, kurie taip nieko ir neparašė… „Labai svarbu, kad knygoje būtų skirtingų autorių, žvelgiančių į tą patį dalyką iš skirtingų pusių. Įdomiausi liudijimai (iš tų 146) yra žmonių, kurie buvo ne politikai, kurie su Brazausku neturėjo tarnybinių ar politinių reikalų. Parašė Brazausko vertėja, sekretorė, asmens sargybinis“, – trumpai prisimindamas keistas, kartais drastiškas, kartais juokingas situacijas, susijusias su A. Brazausku, pasakojo svečias.
Dar daugiau apie A. Brazauską galėjo papasakoti bendražygis Česlovas Juršėnas, kuris jį pažinojo nuo 1976-ųjų metų, o paskutiniais dešimtmečiais bendraudavo kiekvieną dieną, kartais ir po kelis kartus per dieną. „Jis buvo tas žmogus, kuris galėjo ir patarti, ir – kiek priklausė nuo jo – spręsti. Tai pirmas pagrindinis jo bruožas – žmogus dirbantis, žmogus veikiantis ir sprendžiantis. Bet jo vieta istorijoje yra ypatinga, kadangi jis buvo aukščiausias veikėjas anoje Lietuvoje, paskutiniais Tarybų valdžios metais, ir aukščiausias veikėjas nepriklausomoje Lietuvoje, užėmęs visus įmanomus aukščiausius postus“, – teigė svečias.
Susirinkusiesiems ilgam įsimins Č. Juršėno pasakojimai apie ilgametę pažintį su Prezidentu, kitų autorių paminėtas knygoje istorijas ir įsimintinas detales, per kurias atsiskleidė įvairios A. Brazausko, kaip paprasto žmogaus, pusės, svarbiausias istorines aplinkybes ir epochos lūžį, kurio sandūroje pagrindinis vaidmuo teko A. Brazauskui. Nauja buvo išgirsti pasakojimą, kaip buvo ruošiamasi atskirti Lietuvos kompartiją nuo TSKP, apie ypatingą A. Brazausko vaidmenį, jo dvejones ir sprendimų paieškas. „A. Brazauskas žinojo, ką reiškia susidurti su Maskva, nes ne kartą buvo „tarkuotas“, todėl elgėsi apdairiai. Tuo metu brendo ir tauta, ir senoji kompartija“, – kalbėdamas apie nepriklausomybės atgavimo laikotarpio įvykius akcentavo Č. Juršėnas, pridurdamas ir suintriguodamas klausytojus, kad knygoje yra paslapčių, kurios anksčiau nebuvo atskleistos.
Susitikimas su svečiais iš Vilniaus neprailgo. Kol dalis nuščiuvusių žmonių klausėsi pasakojimų, kiti patylomis skubėjo įsigyti sunkią, storą (per 800 puslapių) ir vos 35 litus kainuojančią knygą, nors jos savikaina gerokai didesnė. Knygą susitikimo pradžioje įsigijo ir Prienų rajono meras Vytas Bujanauskas. Jis padėkojo svečiams už įdomų pasakojimą, išsamų knygos pristatymą bei galimybę pabūti mintimis su A. Brazausku ir įteikė jiems gėlių.
Atsiminimų apie A. Brazauską autoriai dar kurį laiką bendravo su prieniečiais, mielai dalijo autografus įsigijusiems knygas.
Roma Sinkevičiūtė
