Rezultatyvūs irkluotojų startai ir apgailėtina treniruočių bazė (GALERIJA)
Vasara irkluotojams – pats darbymetis. Jau ne vieneriose sezono varžybose dalyvavę ir neblogus rezultatus rodę jaunieji Prienų kūno kultūros ir sporto centro irkluotojai startavo ir birželio 8-9 dienomis Šiauliuose vykusioje tarptautinėje „Salduvės“ irklavimo regatoje bei Lietuvos jaunučių irklavimo pirmenybėse, iš kur sugrįžo pasisėmę patirties ir su neblogu apdovanojimų kraičiu.
– Šiauliai yra išgražėję ir turi labai didelių ambicijų stiprinti savo irklavimo bazę. Ežeras, kuriame vyko „Salduvės“ irklavimo regata, anksčiau buvo tik 1,5 km, o dabar nusidriekė iki 2 km. Organizatoriai pasistengė, kad ežeras būtų iškastas, išvalytas visas dumblas, o per birželio mėnesį tikisi įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo trasą, – įspūdžiais po regatos dalinosi Prienų KKSC irklavimo treneris Valdemaras Vaitiekūnas.
Tarptautinė irklavimo regata „Salduvė“ Šiauliuose vyko jau 11-ąjį kartą. Joje dalyvavo apie 300 sportininkų iš Lietuvos, Kaliningrado (Rusija), Bauskės, Jelgavos (Latvija). Prienams tarptautinėje regatoje atstovavo 11 irkluotojų, KKSC trenerių Valdemaro Vaitiekūno ir Raimundo Kernazicko auklėtinių.
„Salduvės“ regatoje geriausiai pasirodė V. Vaitiekūno auklėtiniai, startavę porinių dviviečių valčių klasėje. Broliai Albertas ir Povilas Aukštakalniai iškovojo antrąją vietą. Nors paruošiamuosius plaukimus jie laimėjo aiškia persvara, finale nusileido vilniečiams broliams Poškams. Porinių dviviečių valčių klasėje į finalą iškopė ir R. Kernazicko auklėtiniai: Karolis Kamarauskas ir Tautvydas Staniulionis, tačiau finale jie nestartavo.
Lengvo svorio (sportininkai iki 75 kg) vienviečių valčių klasėje trečiąją vietą iškovojo Šarūnas Lukošius (treneris V. Vaitiekūnas), tik finiše dešimtosiomis sekundės pralaimėjęs antrosios vietos laimėtojui Žilvinui Visockui iš Šiaulių SM „Atžalynas“. Finalinį plaukimą laimėjo ir nugalėtoju tapo birštonietis Evaldas Petraška (treneris Vytautas Domarkas).
Vyrų vienviečių valčių klasėje prienietis Karolis Kamarauskas į finalą nepateko, tačiau laimėjo B finalą ir užėmė neblogą septintąją vietą.
Tomis pačiomis dienomis Šiauliuose vyko ir Lietuvos jaunučių irklavimo pirmenybės, kuriose startavę Prienų KKSC sportininkai iškovojo dvi prizines vietas. Vyrų vienviečių valčių klasėje buvo trys užplaukimai, kuriuose varžėsi po 6 sportininkus. Savo užplaukimą užtikrintai laimėjęs A. Aukštakalnis finale užėmė antrąją vietą, pirmąją užleidęs vilniečiui Sauliui Iloniui.
Jaunučių pirmenybėse vaikinų keturviečių be vairininko valčių klasėje dalyvavo ir trečiosios vietos laimėjimus į namus parsivežė jau trečią prizinį apdovanojimą pelnęs A. Aukštakalnis, taip pat Edmundas Krilavičius (treneris V. Vaitiekūnas), Dainius Sarnickas ir Paulius Žioba (treneris R. Kernazickas).
Jaunučių dviviečių porinių valčių klasėje dalyvavę R. Kernazicko auklėtiniai P. Žioba ir D. Sarnickas į finalą nepateko, tačiau treneriai jų rezultatais liko patenkinti. Jauniems irkluotojams, besitreniruojantiems vos metai laiko, tai puiki varžybų patirtis ir savęs išbandymas tarptautinio lygio regatoje.
Perspektyvų jaunimą tenka leisti ten, kur geriau
„Tai pirmasis šiais metais rimtas startas, kuriame vaikai galėjo pasitikrinti savo jėgas“, – sugrįžus iš tarptautinės irklavimo regatos sakė sportininkų treneris V. Vaitiekūnas.
Trenerį ir ankstų trečiadienio rytą į treniruotę atvykusius du irkluotojus sutikau įprastoje treniruočių vietoje, prie Žiburio kalnelio, kur kažkada spaudoje „tvartu“ pavadintame beyrančiame pastate užaugo olimpietis Rolandas Maščinskas, broliai Lapatiukai. Šiame pastate irkluotojai laiko dvi savo valtis ir kitą inventorių.
Prienų jaunimas, vaikai iš kaimų, kurių dauguma ateina į irklavimą paskatinti Rolando pavyzdžio ir taip pat nori siekti aukštumų, neturi elementarių sąlygų. Tiesa, mokytojos R. Žvirblienės ir Lietuvą remiančių švedų dėka irkluotojai turi persirengimo spinteles (nederančias savo išvaizda prie pastato vidaus vaizdo). Savivaldybė yra nupirkusi keletą vienviečių valčių, bet kitas valtis (dvi keturvietes, dvi dvivietes ir keletą vienviečių) bei visą kitą inventorių reikia skolintis.
„Tvarto“ pavadinimas pastatui prigijo ne be reikalo. Šiandien valčių saugykla būtent taip ir atrodo. Maža to, griūvantis mūras kelia realią grėsmę saugumui, bet savivaldybė nesuranda lėšų nei jį suremontuoti (tik ar verta?), nei iš nepatogios vietos perkelti ir įkurti kitoje vietoje nors ir kuklią irklavimo bazę. Irkluotojams reikia tik gero priėjimo prie vandens ir pastato ar bent konteinerio, kuriame būtų saugu laikyti valtis ir patiems persirengti. Toks sprendimas būtų pats geriausias ir naudingiausias visiems. Tokius ketinimus puoselėja ir irkluotojų treneriai.
Iki šiol buvęs priėjimas prie vandens, kuriuo sportininkai nusinešdavo valtis, panaikintas, nes šalimais žemės sklypą įsigijęs verslininkas pradėjo statybas ir aptvėrė teritoriją tvora. Vaikinukai su treneriu tempia valtis aplink apie pusšimtį metrų. Į kalnelį – nuo kalnelio… „Sąlygos apgailėtinos, kitur nepalyginamai geresnės“, – paklausti, kaip vertina tokią irklavimo „bazę“, atsako irkluotojai. Jau spėję pamatyti, kaip atrodo kitų miestų irklavimo bazės, jie tvirtina, kad prieniečiai irkluotojai labiausiai nuskriausti.
Pusantrų metų besitreniruojantis Šarūnas Lukošius šiais metais eis į dešimtąją klasę. Į irklavimą jį prikalbino treneris V. Vaitiekūnas, pamatęs vienose kroso varžybose. Šarūnas nesigaili, jam patinka šis sportas. Sako, kad komandinis žaidimas, kaip krepšinis, futbolas, visiems jau nusibodęs, o irklavimas žavi tuo, kad čia viskas priklauso nuo paties sportininko ir jo pasiruošimo. Didelio užsispyrimo ir noro irkluoti dėka netoli Balbieriškio gyvenantis vaikinas vasarą kasdien, o žiemą kas antra diena mina pėsčiomis šešis kilometrus iš namų iki autobusų sustojimo ir tiek pat atgal po treniruotės. Panašiai kaip kadaise Rolandas Maščinskas.
Į dešimtąją klasę eisiantį Albertą Aukštakalnį taip pat susirado tas pats treneris. Kitais metais vaikinas veikiausiai išvažiuos treniruotis į olimpinę sporto bazę Trakuose. Garsūs treneriai jau dabar žvalgosi į perspektyvų jaunuolį, kalbina atiduoti, bet V. Vaitiekūnas baiminasi, kad dar per anksti, dideli krūviai vaikiną gali sugadinti. „Tegul dar pabūna, sustiprėja, gauna varžybų patirties, tada bus galima ir atiduoti, kur geresnės sąlygos“, – sakė vaikino treneris. Galbūt ir iš šio sportininko kažkada išaugs olimpietis, juolab jog treneris V. Vaitiekūnas tiki sportininku ir jau dabar jį vadina olimpine viltimi.
Netrukus prie irkluotojų prisijungia ir būsimas „Žiburio“ gimnazijos ketvirtokas, R. Kernazicko auklėtinis Karolis Kamarauskas. Vaikinas treniruojasi jau dvejus metus. Prieš tai kilnojo štangą pas trenerį R. Matažinską, tačiau ten perspektyvos neįžvelgė. Aukštas ir lieknas vaikinas labiau tiko krepšiniui ar irklavimui. Į šią sporto šaką pasuko tiek savo sprendimu, tiek paskatintas trenerio R. Matažinsko. Nors dideliais laimėjimais vaikinas dar negali pasigirti, bet turi užsispyrimo ir didelių ambicijų tapti geriausiu. Puikus ir pagirtinas tikslas. Kitaip vardan ko reikėtų taip plušti, kartais konfliktuoti su tėvais, kurie užsiėmusį sūnų retai mato namuose. Karolis vasarą treniruojasi du kartus per dieną, todėl padėti tėvams namuose gali tik savaitgalį. Baigęs gimnaziją vaikinas svajoja studijuoti Kaune, bet ir ateityje irklavimo mesti nežada.
Irkluotojų treneriai – reiklūs ir keliantys didelius tikslus. Be to, kad verčia kasdien treniruotis, vasarą rengia stovyklas, kuriose vaiko nuo pat ryto po mišką basomis. „Aišku, jie būna nepatenkinti – vos pabudę turi bėgti akmenuotais takais“, – juokiasi V. Vaitiekūnas, neseniai sugrįžęs su vaikais iš stovyklos prie Guostos ežero. Bet toks reikalavimas turi priežastį. Anot trenerio, bėgant akmenuotu taku basomis, masažuojami visi pėdose esantys energetiniai taškai.
Kaip matyti, irkluotojų duona nelengva, šioje sporto šakoje užsilieka patys atkakliausieji, ištvermingiausieji. Pasak trenerio V. Vaitiekūno, iš dvidešimties sportininkų, kurie pradeda treniruotis, ilgam pasilieka penki šeši, kiti pasitraukia dėl per sunkaus darbo. Bet, kaip rodo R. Maščinsko ir Lapatiukų bei kitų sportininkų patirtis, sunkus darbas ir sūrus prakaitas atsiperka, jeigu tik sieki užsibrėžto tikslo. Visi vaikai, kurie turi noro lankyti irklavimo sportą, yra laukiami prie Žiburio kalnelio, (kol kas kuklios) irklavimo bazės Prienuose, kiekvieną dieną nuo 10.00 val.
Roma Sinkevičiūtė
