„Eurobarometras“: didėja pasitikėjimas ES, stipriai palaikomas ES atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą ir energetikos politika

2022 m. vasaros standartinė „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad padidėjo piliečių pasitikėjimas ES, jie toliau tvirtai remia ES atsaką į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Didžioji dauguma ES piliečių remia investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Euro palaikymas pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį.

Tačiau europiečiai vis labiau nerimauja dėl ekonominės padėties ES ir savo šalyse.

Bendras požiūris į ES

2022 m. birželio–liepos mėn. atlikta „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad 65 proc. europiečių (74 proc. lietuvių) optimistiškai vertina ES ateitį, t. y., palyginti su panašaus tyrimo, atlikto šių metų sausio–vasario mėn. prieš Rusijos agresiją prieš Ukrainą, rezultatais, šis skaičius padidėjo trimis procentiniais punktais (Lietuvoje 6 procentiniais punktais). Teigiamas ES vertinimas šiuo metu siekia (ES 47 proc., + 3 pp; Lietuvoje 59 proc., + 10 pp) ir yra didžiausias nuo 2009 m. rudens; 36 proc. respondentų (Lietuvoje 31 proc.) laikosi neutralios, o 16 proc. (Lietuvoje 10 proc.) – neigiamos nuomonės apie ES. Be to, 49 proc. (+2 pp) europiečių (69proc. lietuvių, +10 pp) linkę pasitikėti ES, o 34 proc. – savo nacionaline valdžia (Lietuvoje 36 proc.).

Atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą

Kaip ir ankstesnėse apklausose, piliečiai patvirtina savo tvirtą paramą ES atsakui į Rusijos agresijos prieš Ukrainą karą. Kalbant apie ES veiksmus, labiausiai pritariama humanitarinei pagalbai (ES 92 proc., Lietuvoje 93 proc.), po to – nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimui (ES 90 proc., Lietuvoje 90 proc.). 78 proc. europiečių (79 proc. lietuvių) pritaria ekonominėms sankcijoms, kurias ES taiko Rusijos vyriausybei, įmonėms ir atskiriems asmenims. Beveik septyni iš dešimties apklaustųjų (ES 68 proc., Lietuvoje 83 proc.) pritaria karinės įrangos tiekimo ir pristatymo į Ukrainą finansavimui. Absoliuti dauguma respondentų patenkinti tiek ES (ES 57 proc., Lietuvoje 50 proc.), tiek savo nacionalinės vyriausybės (ES 55 proc., Lietuvoje 72 proc.) atsaku.

Energija ir energetinis saugumas

Didžioji dauguma ES piliečių sutinka, kad ES turėtų investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją (ES 87 proc., Lietuvoje 89 proc.), sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių (ES 86 proc., Lietuvoje 87 proc.), o dujų saugyklos ES šalyse turėtų būti greitai užpildytos, kad žiemą būtų galima nepertraukiamai tiekti dujas (ES 86 proc., Lietuvoje 93 proc.). Be to, 85 proc. respondentų (Lietuvoje 86 proc.) mano, kad dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo tapsime mažiau priklausomi nuo ES nepriklausančių energijos gamintojų, o 83 proc. (Lietuvoje 89 proc.) pritaria tam, kad ES valstybės narės kartu pirktų energiją iš kitų šalių, kad užsitikrintų geresnes kainas. 78 proc. respondentų (Lietuvoje 70 proc.) teigia, kad neseniai ėmėsi veiksmų sumažinti savo suvartojamos energijos kiekį arba planuoja tai padaryti artimiausioje ateityje.

Ekonomika ir euras

Nuo 2022 m. pradžios 5 procentiniais punktais sumažėjo (Lietuvoje 4 procentiniais punktais padidėjo) teigiamas Europos ekonomikos padėties vertinimas ir dabar jis sudaro 40 proc. (Lietuvoje 68 proc.) Dauguma respondentų (ES 51 proc., + 6 pp; Lietuvoje 27 proc., + 4 pp) mano, kad Europos ekonomikos padėtis šiuo metu yra bloga. Be to, teigiamas nacionalinės ekonomikos padėties vertinimas taip pat sumažėjo 5 procentiniais punktais iki 34 proc. (Lietuvoje padidėjo 5 procentiniais punktais iki 42 proc.); 64 proc. respondentų (Lietuvoje 56 proc.) mano, kad jų šalies ekonomikos padėtis yra bloga (ES + 5 pp, Lietuvoje –5 pp). Dauguma respondentų mano, kad nacionalinės ekonomikos padėtis per ateinančius 12 mėnesių pablogės (ES 53 proc., + 22 pp; Lietuvoje 61 proc., + 23 pp).

Tuo pačiu metu euro palaikymas kyla ir yra pasiekęs aukščiausią kada nors buvusį lygį – aštuoni iš dešimties respondentų euro zonoje (+ 3 pp;) ir 72 proc. respondentų ES (+ 3 pp; Lietuvoje 85 proc., + 14 pp) pritaria Europos ekonominei ir pinigų sąjungai, turinčiai vieną bendrą valiutą – eurą.

Daugiau kaip pusė europiečių (ES 56 proc., Lietuvoje 60 proc.) mano, kad didžiausias ES ekonomikos skatinimo priemonių paketas – priemonė „NextGenerationEU“ – gali būti veiksmingas sprendžiant dabartines ekonomikos problemas.

Pagrindiniai europiečiams rūpimi klausimai ES ir nacionaliniu lygmeniu

Pagrindiniai europiečių rūpesčiai atspindi pesimistinį ekonominės padėties vertinimą.

Tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu rūpestis dėl infliacijos ir energijos tiekimo labai padidėjo ir šiuo metu užima atitinkamai pirmąją ir antrąją vietą. Paklausti apie svarbiausias problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria ES, daugiau kaip trečdalis respondentų paminėjo didėjančias kainas, infliaciją arba pragyvenimo išlaidas (ES 34 proc., + 10 pp; Lietuvoje 36 proc., + 10pp nuo vasario mėn.), energijos tiekimą (ES 28 proc., + 12 pp; Lietuvoje 24 proc., +12 pp.,), kartu su tarptautine padėtimi (ES 28 proc., Lietuvoje 49 proc.).

Kylančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos taip pat yra vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų nacionaliniu lygmeniu (ES 54 proc., + 13 pp; Lietuvoje 69 proc., 0 pp), po kurio eina energijos tiekimas (ES 22 proc., + 11 pp; Lietuvoje 10 proc., 0 pp) ir ekonominė padėtis (ES 20 proc., + 1 pp; Lietuvoje 17 proc., -4 pp). Tai nekelia nuostabos, nes daugiau kaip šeši respondentai iš dešimties (ES 62 proc., Lietuvoje 65 proc.) teigia, kad karas Ukrainoje turėjo rimtų pasekmių jų asmeniniams finansams. Lietuvoje didelį susirūpinimą kelia ir tarptautinė padėtis, tai paminėjo 33 proc. respondentų (ES 12 proc.).

COVID-19

Piliečiai ir toliau teigiamai vertina nacionalinį ir ES atsaką į koronaviruso pandemiją. Daugiau kaip pusė respondentų yra patenkinti priemonėmis, kurių jų vyriausybės ir ES ėmėsi kovodamos su koronaviruso pandemija (ES po 56 proc., Lietuvoje atitinkamai53 proc. ir 63 proc.). 23 ES valstybėse narėse taip pat padidėjo pritarimas tiek ES, tiek nacionalinio lygmens atsakui. Pasitikėjimas ES, kad reaguojant į koronaviruso pandemiją ateityje bus priimti tinkami sprendimai, taip pat padidėjo ir dabar šio požiūrio laikosi daugiau kaip šeši respondentai iš dešimties (ES 63 proc., + 3 pp; Lietuvoje 69 proc., 0 pp).

Pagrindiniai faktai

2022 m. birželio 17 d. – liepos 17 d.. atliekant 2022 m. vasaros standartinę „Eurobarometro“ apklausą (EB 97) respondentai buvo apklausiami gyvai ir internetu. 27 ES valstybėse narėse apklausti 26 468 ES piliečiai (Lietuvoje 1001). Informacija apie „Eurobarometro“ apklausą ir visas kitas apklausas pateikiama interneto svetainėje