Maudynių sezonas – rizika užsikrėsti ligomis plintančiomis per atvirų telkinių vandenį

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad atėjus vasarai ir prasidėjus maudynių sezonui rizika, užsikrėsti ir susirgti per vandenį plintančiomis ligomis, padidėja. Su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvūnų, naminių augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, atliekų duobių ar šiukšliadėžių turinys. Vanduo gali būti teršiamas nuotekų vandenims patekus į ežerus, upes ar kitus vandens telkinius. Atvirų vandens telkinių vanduo ypač užteršiamas po smarkių liūčių, kurios dažnai pasitaiko šalyje vasaros sezonu.

Įšilusiame vandenyje susidaro palankios sąlygos ilgai išlikti gyvybingiems, pasidauginti bei plisti ligas sukeliančioms bakterijoms (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusams (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonims (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica,Giardia intestinalis), o kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti mėnesius.

Ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną maudantis, geriant vandenį ar jį naudojant rankų, vaisių, daržovių plovimui. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, tačiau dažniausiai tai būna ūminės žarnyno infekcijos, pasireiškiančios pilvo skausmais ir viduriavimu, pykinimu bei vėmimu, kuriuos neretai lydi karščiavimas, galvos skausmas, bendras organizmo silpnumas, nuovargis. Ypač pavojinga ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis sirgti kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dėl užsitęsusio viduriavimo, vėmimo netenkama daug vandens ir elektrolitų, o jų atstatymui gali prireikti kreiptis ir į gydymo įstaigą.

Siekiant sumažinti riziką užsikrėsti per vandenį plintančiomis ligomis, NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė rekomenduoja:

maudytis tik žinomose, leistinose vietose. Su Lietuvos maudyklų vandens charakteristikomis, suskirstytomis pagal apskritis, galima susipažinti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės „Aplinkos sveikata – Maudyklos –  Maudyklų charakteristikos“ skiltyje:

http://www.smlpc.lt/lt/aplinkos_sveikata/maudyklos/maudyklu_charakteristikos.html

 po stiprių liūčių bent parą nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose;

 maudantis atviruose vandens telkiniuose stengtis, kad vanduo nepatektų į burną;

 negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, taip pat šiuo vandeniu neplauti daržovių, vaisių, uogų ar indų;

 iškylaujant pasirūpinti švariu vandeniu, tinkančiu gėrimui, rankų higienai ar vaisių nuplovimui. Vandenį galima nukenksminti jį užvirus;

 sutvarkyti ežerų, upių, tvenkinių bei kitų atvirų vandens telkinių pakrantes. Jų neteršti žmonių bei gyvūnų išmatomis, įvairiomis šiukšlėmis ar kitomis atliekomis.

Jei po maudynių pajutote ūmioms žarnyno užkrečiamosioms ligoms būdingus simptomus ir sveikatos būklė negerėja, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close