Pažintis su energinio naudingumo sertifikatu ir jo privalumais
„Beveik nulinės energijos pastatas“ – vien sakinio skambesys kelia ir norą tokį turėti, ir klausimą, ar tai yra realu. Iš tiesų Europos Sąjunga yra numačiusi direktyvą, kurioje nurodomas siekis užtikrinti, kad kuo daugiau pastatų būtų beveik nulinės energijos. Tai reiškia, kad pastatai pasižymėtų labai dideliu energiniu naudingumu, kurį užtikrintų tai, kad didžioji dalis reikalingos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją. Manoma, kad nulinės energijos pastatai taptų puikia priemone, kurią pasitelkus galima mažinti aplinkos taršą ir sparčiau artėti link pasaulio darnos ir tvarumo.
Atlikti skaičiavimai išties nedžiugina – Europoje pastatų sektorius sunaudoja daugiausia energijos, t. y. jam tenka maždaug 40 proc. energijos. Net 75 proc. pastatų energiją vartoja neefektyviai. Atsižvelgdama į tokią prastą situaciją, Europos Sąjunga numatė ilgalaikį tikslą – sumažinti pastatų išmetamą anglies dioksido kiekį. Tam buvo priimtos direktyvos (naujausia redakcija – 2018 m.), kurių paskirtis – didinti pastatų efektyvumą. Direktyvos reikalavimų turi laikytis visos be išimties Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva.
Optimalūs minimalaus energinio naudingumo reikalavimai – kokie jie?
Europos Sąjunga kiekvienai šaliai yra nurodžiusi nustatyti ir kas penkerius metus peržiūrėti optimalius minimalaus energinio naudingumo reikalavimus, kurie apima pastatą (ar jo dalį) ir energiją, kuri yra sunaudojama erdvei šildyti; erdvei vėsinti; buitiniam karštam vandeniui gaminti; ventiliacijai; įmontuotai apšvietimo įrangai; ir kitoms techninėms pastato sistemoms.
Taip pat yra numatyta, kad nauji pastatai turi atitikti minimalius standartus. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijų valdomi pastatai turi būti beveik nulinės energijos, o nuo 2020 m. gruodžio 31 d. šis reikalavimas taikomas ir visiems kitiems naujai statomiems pastatams. Tuo tarpu esamų pastatų, kuriems atliekama kapitalinė renovacija ar remontas, energinis naudingumas turi būti pagerintas taip, kad atitiktų taikomus reikalavimus.
Europos Komisija yra nustačiusi sąnaudų atžvilgiu optimalaus energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus. Tačiau svarbu žinoti, kad skaičiavimo metodikos artimiausiu metu gali būti pakeistos. Siekiant sertifikavimo proceso metu išvengti tarp teorinio skaičiavimo ir realių rodiklių atsirandančio skirtumo, atnaujintose metodikose gali būti įvedamas energijos poreikio ir sunaudojimo apskaičiavimas pagal trumpesnius intervalus. Koreguojant įvairias skaičiavimo metodikas, turės būti atnaujintas ir sertifikavimo procesas.
Vienas iš svarbiausių optimalių minimalaus energinio naudingumo reikalavimų – visose šalyse užtikrinti, kad būtų taikoma energinio naudingumo sertifikavimo sistema.
Energinio naudingumo sertifikatas – kuom jis naudingas?
Europos mastu yra priimtas reikalavimas, kad energinis naudingumo sertifikatas atskleistų svarbiausius duomenis apie pastatą, t. y. 1) pateiktų potencialiems pirkėjams ar nuomininkams informaciją apie pastato energinio naudingumo įvertį ir 2) pateiktų informaciją apie ekonomiškai efektyvius pastato tobulinimus. Energinio naudingumo sertifikatas – tai dokumentas, kuriame nurodoma, kiek šiluminės energijos suvartoja pastatas ir kokia jo energinio naudingumo klasė (A++, A+, A, B, C, D, E, F, G). Kiekviena iš šių klasių turi atskirą reikšmę:
1) A energinio naudingumo klasė. A++ klasė suteikiama pastatams, kurie beveik nenaudoja šiluminės energijos ir atitinka šiai klasei keliamas sąlygas: turi labai mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymi dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintų šalčio tiltelių kiekį, parinktą efektyviausią pastato apšiltinimo būdą ir įdiegtą kokybišką rekuperacinę vėdinimo sistemą. A+ ir A energinio naudingumo klasės irgi pasižymi panašiais kriterijais, kaip ir A++ klasė: geros konstrukcijų šiluminės savybės, geras sandarumas, kokybiški ir sandarūs langai, tinkamai užsandarinti šalčio tilteliai, įdiegta patikimą vėdinimo sistema.
2) B ir C energinio naudingumo klasės. Suteikiamos pastatams, kuriems nekeliamas vėdinimo sistemų reikalavimas, nevertinamas pastato elektros energijos suvartojimas ir bendras pastato sandarumas.
3) D ir E energinio naudingumo klasės. Suteikiamos pastatams, kurie yra neefektyvūs – nesandarūs ir neekonomiški. Tokių pastatų išlaikymas yra gana brangus.
4) F ir G energetinio naudingumo klasės. Suteikiamos pastatams, kurie labai neefektyvūs – jie sunaudoja labai daug energijos ir yra labai neekonomiški.
Bet kokios paskirties statiniai yra klasifikuojami pagal paskaičiuotą klasifikacinio rodiklio C1 ir C2 reikšmes bei jų atitiktį papildomiems reikalavimams.
Energinio naudingumo sertifikato privalumu laikoma tai, kad jei turto savininkas nori parduoti savo statinį ir šis yra įvertintas aukšta naudingumo klase, tai statinį galima parduoti už didesnę kainą.
Pastato energinis sertifikavimas – kaip jis vyksta?
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas numato energinio naudingumo sertifikato gavimą ir su tuo susijusias procedūras. O Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nustato vertinimo reikalavimus. Taip pat reikėtų žinoti, kad energinio naudingumo sertifikatas turi būti nurodomas visuose komercinėse žiniasklaidos priemonėse skelbiamuose skelbimuose, jei patalpos yra parduodamos arba nuomojamos.
Statinio energinio naudingumo klasė nustatoma pagal mėnesinį skaičiavimo metodą atsižvelgiant į pastato rodiklių vertes:
1) pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertę, kuri apibūdina pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui;
2) pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C2 vertę, kuri apibūdina pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti;
3) pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;
4) mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių;
5) pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šilumines savybes;
6) pastato sandarumo;
7) šiluminės energijos sąnaudas pastatui šildyti;
8) ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų nustatymo būdą;
9) pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.
Energinio naudingumo sertifikatas: kas laukia ateityje?
Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo reikalauja, kad Europos Sąjungos šalys parengtų ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas, skirtas palaikyti gyvenamųjų ir ne gyvenamųjų pastatų renovaciją. Tokiu būdu tikimasi iki 2050 metų užtikrinti didelį pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Strategijose turi būti numatytas veiksmų planas, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai, susiję su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimu iki 95 proc. Be to, parengtame veiksmų plane turi būti numatyti tarpiniai tikslai 2030 metams, 2040 metams ir 2050 metams bei nurodyta, kaip jie prisidės siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal Direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo.
Taip pat skatinama imtis ir kitų veiksmų, padedančių efektyviau pasiekti direktyvos tikslų:
1) rekomenduojama išplėsti dabartinio šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimo režimo aprėptis, kad jis apimtų tų sistemų derinius (su vėdinimu) ir atsižvelgtų į sistemų našumą įprastinėmis veikimo sąlygomis;
2) raginama naudoti pastatuose informacines ir ryšių technologijas, išmaniąsias automatizavimo ir valdymo technologijas;
3) palaikoma elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtra pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse, reikalaujant įdiegti kanalų infrastruktūrą ir krovimo stoteles;
4) nustatomas pažangiojo parengtumo rodiklis, kuriuo vertinama galimybė pritaikyti pastatą pagal naudotojų poreikius, optimizuoti jo veikimą ir sąveikauti su elektros tinklu.
Pagal Klaipėdos statybos kompanija suteiktas energinio naudingumo sertifikatas gali būti puikus įrodymas, kad dideliu žingsniu žengiama link tvaresnės, darnesnės ir švaresnės kasdienybės.
