Gedulo ir vilties dieną prisiminti nužudyti ir sudeginti Jiezno krašto partizanai bei jų rėmėjai
Gedulo ir vilties dienai skirtas renginys Jiezne prasidėjo šv. Mišiomis už tremtinius ir sovietinio genocido aukas Jiezno parapijos bažnyčioje ir malda prie tremtinų kryžiaus bažnyčios šventoriuje.
Eisena pakeliui į Lingėniškių kaimą, kur 1945 m. sovietų NKVD ir vietos stribai gyvus sudegino Lietuvos partizanus ir jų rėmėjus, sustojo prie paminklo trims savanorių kartoms Nepriklausomybės aikštėje, prie buvusios Jiezno NKVD būstinės ir areštinės, taip pat Lietuvos partizanų kapinėse, kur malda ir tylos minute pagerbė tardytus, kankintus ir nužudytus partizanus bei jų rėmėjus, padėjo gėlių ir uždegė žvakes.
Lingėniškių kaime, sankryžoje prie vieškelio ir keliuko, vedančio į buvusią Joneliūnų sodybą, kurioje 1945 m. balandžio 23 d. buvo nužudyti, sudeginti ir palaidoti partizanas Juozas Ginkus, partizanų rėmėjai Juozas Mickus, Martynas Mickus, Jonas Zencevičius ir JulijonasTreideras, pernai lapkričio mėnesį buvo pastatytas atminimo ženklas. Aukų atminimo įamžinimą inicijavo Jiezno ir Stakliškių krašto skaudžios istorijos liudytojas, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės štabo šaulys, Lietuvos savanoris kūrėjas Julius Proškus.
Paminklinį ženklą pašventino Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras, Jiezno parapijos klebonas Rolandas Bičkauskas.
Atminimo ženklas pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Centras įvairiose Lietuvos vietose yra pastatęs per 400 atminimo ženklų. Užrašo ant atminimo ženklo autorė – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės vyriausioji istorikė Dalia Urbonienė.
Paskutinis sustojimas – šalia buvusios sodybos, kurioje buvo nužudyti, sudeginti ir palaidoti partizanai bei jų rėmėjai. Vietą, kur kadaise stovėjo Joneliūnų sodyba, tapusi kapaviete, rodo tik paminklinis akmuo ir medžiai. Čia taip pat buvo padėta gėlių, uždegtos žvakės ir kartu su Jiezno klebonu R. Bičkausku sukalbėta malda už žuvusiuosius.
Šioje vietoje įvykusią tragediją atskleidė Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo Kauno 2-osios šaulių rinktinės šaulys Julius Proškus, perskaitęs pranešimą „Sudeginti gyvi“.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas Raimundas Kaminskas dėkojo Prienų r. savivaldybei, Jiezno seniūnijai, šauliui J. Proškui, Šaulių sąjungai, Jiezno šauliams ir kitiems, prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo už žuvusiųjų atminimo įamžinimą, už tragiškų įvykių priminimą.
Partizanų giminaitė Milda Mickutė-Slaminskienė padėkojo pranešėjui už išsamų pasakojimą ir pasidalijo prisiminimas iš vaikystės, kuri prabėgo netoli šios vietos.
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė dėkojo renginio organizatoriams ir dalyviams už galimybę prisiliesti prie istorijos, prisiminti jos dalyvius, džiaugėsi, kad renginyje dalyvauja didelis būrys gimnazistų ir jaunųjų šaulių – vadinasi, atmintis gyva. Nuoširdžią padėką už iniciatyvumą įamžinant sovietinio genocido aukų atminimą Jiezno ir Stakliškių seniūnijose, už gerumo kibirkštį, įžiebiančią žmonių širdyse norą puoselėti istoriją ir stiprinti tautos vienybę, J. Zailskienė tarė šauliui Juliui Proškui.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Albertas Dapkus dėkojo už galimybę susipažinti su šio krašto istorija. Jis kalbėjo ne tik apie gedulą, bet ir apie viltį, kurią stiprina priklausymas NATO, sąjungininkų ir draugų turėjimas, gerai paruošta sava kariuomenė, sava valstybė, o svarbiausia jėga – jaunimas, ypač jaunieji šauliukai, kurie po 10–15 metų bus ta jėga, kuri neleis okupantams ateiti ir diktuoti savo sąlygų.
Renginyje skambėjo Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblio „Jieznelė“ atliekamos krašto partizanų dainos, Jiezno gimnazijos mokinių ir šaulio J. Proškaus skaitomos eilės. Šauliai visus vaišino šaulių koše ir karšta arbata, sušildžiusia lietaus išpraustus renginio dalyvius.
