Pagerbtas Gojaus miško partizanų atminimas

Kasmet Lietuvoje minime Okupacijos ir genocido dieną. Šios dienos ištakos glūdi kiekvieno lietuvio sąmonėje. Viduramžių laikų kovotojas gynė savo šeimą ir žemę, o pasaulėžiūros apraiškos ir šiandien ryškios mūsų kultūroje.

Pažangus Lietuvos jaunimas netrukus po okupacijos suprato, kad lietuvių tautos ateities kūrėjams nepakeliui su okupantais. 1944 metais vietinis Prienų krašto jaunimas nutarė nesiregistruoti į svetimą kariuomenę, bet įsirengti bunkerį, ginkluotis. Bunkeris buvo įrengtas šalia Gerulių kaimo Gojaus miške. Aplinkinių kaimų jaunuoliai Juozas Manarka, Jonas Nemeikštis, Aleksas Kamsiukas, Bronius Vrubliauskas su draugais šalia upelio įsirengė slėptuvę. Gerulių kaimo gyventojas Pranas Praškevičius organizavo statybą ir globojo jaunimo veiklą. 1944 metų gruodžio 15 dieną NKVD puolė partizanų žeminę. Prie kovotojų buvo prisijungę du vokiečių kareiviai – kulkosvaidininkai, atsilikę nuo fronto. Kautynių metu žuvo daug priešo kareivių, kartu ir du vokiečių kulkosvaidininkai bei penki jauni partizanai: Aleksandras Kamsiukas, Juozas Karalevičius, Juozas Manarka, Jonas Nemeikštis ir Bronius Vrubliauskas.

Tik praslinkus 74 metams, dar rusenant istorinei atminčiai, imta planuoti atkurti tikrą tiesą, atstatyti slėptuvę, prisiminti kovotojus. 2018 metais vyko žygis „Partizanų keliais“ – su Lietuvos trispalve, dainomis buvo aplankytos svarbios vietos, susijusios su rezistencine veikla. Pirmieji Gojau miško partizanų atminimo įamžinimu pradėjo rūpintis miškininkai Aurimas Bartuška ir Mindaugas Miklušis, Pikelionių kaimo gyventojas Pranas Žigas. Jie, pasitelkę medžio darbų meistrą Algimantą Sakalauską, atstatė partizanų bunkerį. Jiems talkino šaulys Julius Proškus, nes vienas svarbiausių darbų buvo partizanų žeminės įteisinimas. Dabar visi norintys gali aplankyti Gojaus miško vadavietę, prisiminti kovotojus.

Prienų rajono Stakliškių, Užuguosčio, Vyšniūnų bibliotekų bei Aukštadvario regioninio parko darbuotojų iniciatyva Gojaus miške prie bunkerio rinkosi entuziastai pagerbti partizanų atminimo. Kovotojų ir jų ryšininkų bei globėjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Renginyje dalyvavo Gojaus miške žuvusio partizano Jono Vaitkevičiaus-Jaunučio (1927–1948) bei ryšininkės Onos Vaitkevičiūtės (1924–2021) giminaitė Regina Nemeikštienė. Gerulių kaime šalia Gojaus miško stovėjusi Vaitkevičių sodyba buvo buldozeriais su žeme sulyginta, neliko nė vienintelio akmenėlio. Laimei, visi šeimos nariai, atbuvę tremtį, vingiuotais keliais sugrįžo į Lietuvą. Nors sunkūs prisiminimai slėgė širdį, skambantys eilėraščiai, susilieję su medžių ošimu ir paukščių čiulbėjimu kėlė pasididžiavimą žuvusiaisiais. Degant žvakutėms, prie bunkerio susirinkusieji padainavo partizanų dainą „Kulka sudrumstė tylą“. Nuskambėjus dainai, Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė papasakojo apie partizanų rėmėjus ir ryšininkus: Anelę Butkevičiūtę, Joną Narvičių, Joną Burbulį, Gražiną Braziukaitytę, Aldoną Bendaravičiūtę ir kitus, suteikusius daug informacijos apie pokario rezistenciją.

Gojaus miško keliu patraukę renginio dalyviai aplankė ir kitą Gojaus miško pakraštyje partizanų garbei pastatytą paminklą. Ir čia buvo uždegtos žvakutės, padėta gėlių žuvusiems partizanams. Šiame paminkle yra įrašytos tose apylinkėse žuvusių partizanų pavardės: J. Bagdanavičius-Dobilas (1924–1947), B. Kibauskas-Aitvaras (? –1952), Jonas Vaitkevičius-Jaunutis (1927–1948), J. Žiūkas-Šturmas (?–1948), J. Ogilba-Dobilas (1925–1949), A. Ogilbienė (1926–1949), A. Rutkauskas-Žemaitis (1906–1948), Antanas Židanavičius-Skrajūnas (1917–1947).

Gražūs Verknės slėnio vaizdai su kitados klestėjusio Stakliškių kurorto gydomaisiais šaltiniais, protėvių dirbta žeme, tokia brangia partizanams ir mums, atėjusiems nusilenkti jų siekiams, ragina nepamiršti pagarbos žuvusiesiems ir toliau puoselėti istorinę atmintį.

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Užuguosčio, Stakliškių ir Vyšniūnų bibliotekininkės Rasa Žvirblienė, Danutė Potelienė ir Živilė Višniauskienė bei Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė