Draudikai su nerimu laukia vasaros: stichinės nelaimės kasmet muša naujus nuostolių rekordus

Nuolat girdime apie klimato kaitą ir tai jau įrodo konkretūs skaičiai Lietuvoje. „Lietuvos draudimo“ ekspertai pastebi, kad būtent 2020 metais stichinių nelaimių metai buvo rekordiniai ir skaičiai nesustabdomai auga. 2022 metų pirmas ketvirtis toliau muša aukščiausių nuostolių skaičius – žalų, kurių priežastis buvo gamtos jėgos, jau registruota net už 2,2 milijonus eurų. Pavyzdžiui 2021 metais pirmą ketvirtį nuostolių suma siekė 1,4 milijonus eurų.

Milijonu eurų daugiau nuostolių nei pernai metų pradžioje

Kaip pastebi draudimo bendrovės ekspertai, žvelgiant į paskutinį penkmetį, tendencijos gana aiškiai pasikeitė.

„Nuo 2017 metų tris metus nuostolių dėl stichinių nelaimių sumos per metus siekdavo milijoną eurų. Tačiau 2020 metais įvyko esminis lūžis ir tik per pirmą ketvirtį stichinių nelaimių sumos pasiekė 1,3 milijonus eurų. Tiesa, kovo mėnesį siautė ir didžiausia tų metų audra „Laura“, – skaičius ir tendencijas apžvelgia „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Anot jo, bendrovės duomenimis 2021 metais pirmąjį ketvirtį nuostoliai siekė 1,4 milijonus eurų, o šiemet vėl šoko į viršų – registruota nuostolių už 2,2 milijonus.

„Palyginimui – pernai per visus metus fiksavome nepilnai 3 milijonus. Todėl su nerimu laukiame šių metų vasaros, nes paprastai būtent vasarą būna didžiausios audros, vasaros vėtros. Tačiau štai jau keletą metų stebime neįtikėtinai nuostolingas dėl gamtos išdaigų ir metų pradžias“, – pažymi A. Juodeikis.

Keičiasi nuostolių pobūdis

Kaip sako ekspertas, tai treti metai, kai vis nuostolingesnės yra metų pradžios, pastebimos ir naujos tendencijos.

„Metai skiriasi ne tik augančiais skaičiais, bet ir pačių nuostolių pobūdžiu – anksčiau žiemą daug žalų atnešdavo sniego slėgis, potvyniai, tačiau šiemet žiema šiltesnė ir netikėtai buvo didžiulis vėjas, kuris niokojo žmonių turtą kiekvieną mėnesį šimtatūkstantinėmis sumomis“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Nukenčia tiek komercinis, tiek ir gyvenamasis turtas

Artūras Juodeikis išskiria keletą didžiausių šių metų audrų padarytų nuostolių. Juos patyrė ir verslas, ir fiziniai asmenys.

„Pati didžiausia nelaimė buvo ne gyvenamajam, o komerciniam turtui – sausio mėnesį dėl audros buvo sugadintos saulės elektrinės dalys ir žalos suma viršijo 52 tūkst. eurų. Ta pati sausio mėnesio audra sugadino ir kitą komercinį turtą, kai dalinai nutrūko elektros gamyba, neveikė dalis modulių. Šio nuostolio suma buvo 25 tūkst. eurų.

Žinoma, per tokias audras nukenčia ir žmonių gyvenamasis turtas – audra metų pradžioje nuplėšė visą antrą namo aukštą, krisdamas stogas nuvertė dalį tvoros ir visiškai sugriovė vaikų žaidimo namelį. Taip pat antrame aukšte įlūžo kambario lubos – šio nuostolio suma viršijo 18 tūkst. eurų, kai nukentėjo ne tik pastatas, bet ir namų turtas“, – vardija „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Anot jo, žvelgiant į didžiausių nuostolių topą, išties išsiskiria namų stogai, virstantys medžiai ant automobilių ir namų, taip pat transporto priemonės nukenčia nuo hidrosmūgių.

Kainų augimas ir kitos tendencijos

Kaip sako ekspertas, praėjusiais metais jau pradėta kalbėti apie tai, jog tendencijos rodo kasmet vis augančius stichinių nelaimių skaičius.

„Panašu, jog Lietuvą pasiekė tokia realybė, su kokia gyvena jau ir kitos Europos bei pasaulio šalys. Pavyzdžiui, JAV draudimo bendrovės vis dažniau svarsto ką drausti, ar drausti ir kokia turėtų būti draudimo įmoka. Lietuvoje dar nėra numatoma ženklių pokyčių, tačiau apie tokias pasaulines tendencijas svarbu kalbėti, nes nežinome, kaip bus kiek tolimesnėje ateityje.

Visgi, būtina atsižvelgti į tai, kas vyksta jau ir mūsų šalyje – stichinės nelaimės, susijusios su klimato kaita, lietuviams atneša vis daugiau nuostolių, o dėl kylančių kainų, pavyzdžiui statybinių medžiagų, tie nuostoliai kainuoja vis daugiau“, – pažymi A. Juodeikis.

Ekspertas pataria, jog žmonės būtinai nusimatytų didesnius biudžetus, nes akivaizdu, jog jei namo stogas pernai kainavo vieną sumą – šiemet jo vertė jau bus kur kas išaugusi.

„Tačiau, jei pažiūrėtume į rezultatus už pirmą šių metų ketvirtį, tai gamtos jėgų neigiama įtaka yra maždaug 4-5 kartus didesnė nei infliacijos“, – priduria ekspertas.

Svarbu tinkamai pasiruošti vasaros audroms

„Taip pat svarbu apgalvoti, kaip saugoti turtą vasarą – artėja vasaros vėtrų sezonas, jo niekuomet neišvengiame. Todėl svarbu kaskart pagalvoti apie visus batutus, kepsnines, lauko baldus – visa tai lengvai pakeliama didelio vėjo, todėl geriausia prirakinti arba įnešti į vidų – kitu atveju gali tekti nusivilti išdaužtu langu, išversta tvora ar kitais nuostoliais“, – pasakoja Artūras Juodeikis.

Be to, draudikai pataria nuolat rūpintis savo pastatų technine būkle, pasižiūrėti ar nėra atšokusių ar netvirtai primontuotų pastatų dalių (šiferio, skardos lakštų, pakalimų, latakų, fasado elementų ir pan.). Būtina atkreipti dėmesį ar teritorijoje nėra pavojingų medžių ar šakų (nudžiūvusių, pasvirusių ant turto objektų). Artėjant audrai laiku sandariai uždaryti visi langai, durys, vartai taip pat apsaugos nuo jų sugadinimo. Žinoma, bus apsaugoti ir žmonės.

Naujausias „Lietuvos draudimo“ prekės ženklo tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai jį laiko pačiu patikimiausiu draudimo prekės ženklu Lietuvoje, ypatingai daug balų apklaustieji bendrovei skiria už tai, jog ji objektyviai vertina klientui padarytos žalos nuostolį, paprastai ir sklandžiai jas tvarko bei greitai sureguliuoja (KOG apklausa, 2021 m. gruodis, 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai). Savo draudimą apskritai bendrovei patiki kas trečias besidraudžiantis šalies pilietis.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close