Ministras ragina nesnausti

2012 m. birželio 17 d. įsigaliojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimas. Neprižiūrėti melioracijos grioviai ne tik darko kraštovaizdį, bet ir neatlieka svarbiausios paskirties nesurenka vandens iš laukuose esančių sausinimo sistemų. Griovių būklė itin prasta, dalis jų pavirtę šabakštynais, užleidę savo teritorijas bebrų tvirtovėms. Kadangi grioviai driekiasi per ūkininkų žemes, Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ragina ūkininkus nesnausti ir  imtis griovių priežiūros. Lietuvoje yra nusausinta beveik 3 mln. hektarų žemės, iš jų 2,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų. Daugiau kaip 52 tūkstančių kilometrų magistralinių melioracijos griovių vingiuoja per ūkininkų laukus. Maždaug pusės – 26 tūkst. kilometrų griovių būklė yra apgailėtina. Pagal atliktą inventorizaciją, įvertinus melioracijos statinius, reikėtų rekonstruoti apie 10 tūkst. kilometrų ir remontuoti – 16 tūkst. kilometrų griovių. Sovietmečiu ne tik melioravome laukus bet ir nukėlinėjome ūkininkų sodybas. Dabar susigrąžinę žemes žmones lauke randa ir perteklinių griovių. Žemę turime tvarkyti patys.   Paramos skyrimo naujovės Atsižvelgiant į tokią kritišką melioracijos griovių būklę, Žemės ūkio ministerija nutarė  paskatinti žemės naudotojus prižiūrėti melioracijos griovius ir už tai gauti kompensacinę paramą. Ūkininkams ši parama turėtų būti patraukli. Mat visa tai, ką jie padarys atsižvelgdami į paramos reikalavimus, bus kompensuojama 100 proc. Lietuvos ūkininkai gali pasinaudoti KPP priemone „Pelno nesiekiančios investicijos". Ūkininkams teikiama finansinė parama pagal minėtą priemonę sudarys galimybę ne tik sutvarkyti aplinką, bet ir leis pašalinti neprižiūrimų melioracijos griovių daromą neigiamą poveikį sausinimo sistemoms ir kaimo vandentvarkos infrastruktūrai. Pagal taisyklių pakeitimą pareiškėjai, pretenduojantys gauti paramą pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, melioracijos griovių sutvarkymui turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje yra melioracijos grioviai, rašytinį sutikimą. Savivaldybės yra valstybės turto – melioracijos statinių valdytojos. Nuo šiol paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys pareiškėjams keliamus reikalavimus ir gavę savivaldybių rašytinius sutikimus sutvarkyti atitinkamą melioracijos griovį (jo dalį). Iki minėto taisyklių pakeitimo paramos galėjo kreiptis tik asmenys, valdantys melioracijos griovius (jų dalis) nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais. Numatoma pirmumą skirti tiems pareiškėjams, kurių ne mažiau kaip 70 proc. tvarkomų melioracijos griovių būklė – bloga. Bus atsižvelgiama ir į tai, koks didžiausias bendras melioracijos griovio ilgis. Tačiau svarbu atminti, kad į pirmumo kriterijus bus atsižvelgiama tuo atveju, jeigu paramos paraiškų bendra suma viršys numatytą paramos šaukimo sumą, t. y. 10 mln. Lt.   Pirmaisiais veiklos metais griovius reikės sutvarkyti, o kitus 5 metus – juos prižiūrėti. Kasmet už1 hamelioracijos griovio priežiūrą bus mokama 517 litų išmoka. Atkreiptinas dėmesį, jog paramos gavėjai įsipareigoja nekeisti veiklos vykdymo vietos ir sąlygų. Pakeitimai galimi tik gavus rašytinį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir savivaldybės sutikimą. Reikalavimai dėl pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su melioracijos griovių plotu, išliko tie patys. Įsipareigoto sutvarkyti melioracijos griovių plotas turi būti ne mažesnis kaip1 hektaras(apie1 km). Vientisa dalis negali būti mažesnė kaip0,3 hektaro. Pretenduojantys gauti paramą turi sutvarkyti abu lygiagrečiai einančius melioracijos griovio šlaitus.   Parama – kraštovaizdžiui tvarkyti Savivaldybės kas savaitę pateikia informacijos apie rengiamas paraiškas.  Aktyviausios šiuo metu yra Biržų, Varėnos, Pasvalio, Radviliškio, Kupiškio rajonų savivaldybės. Jos rengia melioracijos griovių žemėlapius, įvertina jų būklę, sudaro sąmatą:  pagal melioracijos taikomus įkainius apskaičiuoja, kokių prireiks sąnaudų per ūkininkų žemes vinguriuojantiems grioviams sutvarkyti. Šiuo metu ketinimą tvarkyti griovus yra pareiškę apie 77 pareiškėjų, jų planuojamų sutvarkyti  melioracijos griovių ilgis sudaro per300 kilometrų. Yra ūkininkų, teigiančių, kad sutvarkyti griovius neturint specialios technikos – ne jų jėgoms.  Kiti, atvirkščiai, norėtų gauti paramos, nes ir taip kas pavasarį iškerta griovių šlaituose atželiančius krūmus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos“ yra kompensacinio pobūdžio.  Už jos lėšas negalima įsigyti technikos.  Pinigai skiriami kraštovaizdžiui tvarkyti:  grioviams prižiūrėti. Tam dažniausiai pakanka ir benzininės krūmapjovės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad griovių šlaitus teks ir nušienauti, ir išgrėbti, ir iškirtus krūmus išvežti. Žmones tai neretai neramina. Tačiau, anot specialistų, svarbiausia visa tai nutrinkti nuo šlaitų, kad šakos ar nupjauta žolė nebeužkištų griovio. Suprantama, kad palei šaknis nupjovus medį, kuris nebeatžels, pvz. beržą, nebūtina ardyti šlaito ir rauti šaknis, tai taikytina greitai atželiantiems augalams pvz. karklams. Be to, iškirstus krūmus galima parduoti biokuro gamybai. Įgyvendinę veiklą, žemdirbiai turės dalyvauti KPP programos „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ priemonėje „Kraštovaizdžio tvarkymas“, ir minėtus pinigus gaus už joje numatytą veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“.   Paraiškų laukiama iki liepos 10 d. Primename, kad paraiškos paramai pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti priimamos nuo2012 m. gegužės 7 d. Jų laukiama NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose pagal numatomą veiklos vykdymo vietą. Paraiškų rinkimo terminas baigsis liepos 10 d. Melioracijos grioviams sutvarkyti2012 m. skirta 10 mln. Lt paramos lėšų. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 000 litų. Tinkamos finansuoti išlaidos bus dengiamos 100 proc.  

Žemės ūkio ministerijos informacija

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close