Atvira jaunimo erdvė: nuo kūrybos džiaugsmo iki kasdienybės problemų
Nuo 2018 metų spalio vidurio Prienų kultūros ir laisvalaikio centre veiklą pradėjo Atvira jaunimo erdvė (AJE) „Prienas“. Erdvės tikslas – suteikti galimybę jauniems žmonėms prasmingai leisti laiką ir kartu su bendraamžiais bei jaunimo darbuotojais kurti, bendrauti ar spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius neformalioje aplinkoje. Čia laukiamas jaunimas nuo 14 iki 29 metų. Veiklos – nemokamos.
Šiuo metu su jaunimu AJE „Prienas“ dirba dvi darbuotojos, atviro darbo su jaunimu specialistės: Živilė Rusevičienė ir Rūta Petty, kurios sutiko atsakyti į keletą klausimų.
AJE veiklos gana gerai matomos ir girdimos. Prieš savaitę buvo atidaryta fotografijų paroda „Mane supanti aplinka“. Kuo žiūrovus džiugina ši paroda?
AJE „Prienas“ jaunieji fotografai pasidalino tuo, kas juos supa. Parodoje eksponuojami Gabijos Kuzmickaitės, Gabijos Andriulevičiūtės, Karolio Pūko, Ugnės Jakinevičiūtės ir Skaistės Radžiūnaitės darbai.
Atvirai jaunimo erdvei rūpi, kaip gyvena jaunimas, o iš jų aplinkos fotografijų kyla daug įžvalgų. Šios parodos autoriai labiausiai koncentruojasi į juos supančią gamtą, artimuosius, erdves, kuriose atsispindi jų pomėgiai. Į kvietimą dalyvauti parodoje atsiliepė jaunimas, kuris savo aplinką pateikia gan pozityviai, nors tokio reikalavimo nebuvo. Mes norėtume paraginti ateityje prisijungti ir tuos jaunuolius, kurių požiūris skiriasi – juk visų patirtis įvairi, o kūrybinė fotografija parodoje suteiktų visavertį balsą. Mes taip pat siekiame, kad jaunimas įsidrąsintų kalbėti apie savo gyvenimą – tai galima daryti nebūtinai žodžiais, bet ir vaizdais, garsais, teatrine išraiška, akcijomis ir panašiai.
Šiose fotografijose mums, manome, ir žiūrovams, labiausiai patinka paprastumas, nuoširdumas, grožio ieškojimas kasdieniuose dalykuose. Vis dėlto daugiausiai buvo fotografuojama gamta, tai gali sufleruoti, kad yra jaunimo, kuris komforto ieško ne prie kompiuterių ekranų ar telefonų, kaip dabar mėgstama manyti, bet miške, laukuose, sode ir t t.
Gruodžio viduryje buvo atidaryta jaunimo iniciatyvos „Tylos portretai“ mobili paroda, kurią, eksponuojamą įvairiose Prienų erdvėse, aplankė daugybė žmonių. Ši iniciatyva turi ir tęsinį?
Paroda Prienuose jau pasibaigė, bet „Tylos portretų“ kelias dar tik prasidėjo. Su iniciatyva „Tylos portretai“ planuojama keliauti į kitus Lietuvos miestus, pristatyti idėjas, auginti bendražygių komandą su viltimi, kad ledai išplauks ir iš jaunuolių širdžių…
Balandžio mėnesį vyks nuotolinė konferencija, kurioje apie jaunuolių išgyvenimus kalbės bei stengsis suteikti trūkstamų žinių psichologai, įvairių socialinę pagalbą teikiančių įstaigų atstovai. O jaunimą kviečiame rašyti, siūlyti idėjas, kelti diskusinius klausimus, kuriais norisi pradėti kalbėti garsiai.
Pradedate ir mobilų atvirą darbą su jaunimu. Kas numatyta?
Nuo sausio mėnesio Atvira jaunimo erdvė pamažu pradeda ir mobilų atvirą darbą su jaunimu. Kartą per mėnesį vyksime į Šilavotą ir Naująją Ūtą, kur jaunuoliai galės saugiai leisti savo laisvalaikį, siūlyti, kokias jaunimui skirtas veiklas norėtų nuveikti kartu – nuo žaidimų vakarų, žygių, filmų peržiūrų iki norimų kompetencijų stiprinimo. Veiklos gali būti įvairios. Svarbiausia, kad veiklas siūlytų patys jaunuoliai, kad tai įgyvendinant dalyvautų jie patys. Atviras darbas nėra apie renginių rengimą, jis apie santykių, kontakto mezgimą, jaunuolių įgūdžių stiprinimą.
Kol kas mobilų darbą vykdysime tik kartą per mėnesį. Dažniausiai mobilios veiklos vykdomos dukart per mėnesį, bet tai vykdo atviri jaunimo centrai, turintys specialiai tam įdarbintus jaunimo darbuotojus. Mes, kaip AJE, darome tiek, kiek galime suderinti su savo pagrindine veikla jaunimo erdvėje. Jei šis darbo principas pasiteisins, ateityje bandysime teikti projekto paraišką mobilaus darbo vykdymui, prašysime papildomo finansavimo tuo užsiimančiam darbuotojui. Kol kas, kol nėra pirmųjų žingsnelių šia linkme, negalime prašyti daugiau. Mobilus darbas, kaip ir erdvių augimas į centrus, Lietuvoje vyksta jau ne vienerius metus. Jo link bandome eiti ir mes. Siekiama, kad jaunuoliai, gyvenantys tiek miesto centre, tiek atokiau, galėtų gauti pakankamai dėmesio.
Prieš pusę metų vyko jaunimo meno paroda „Po grindim“, kuri maloniai nustebino visus, net ir skeptikus. Kaip gimė ši idėja?
Paroda-meno įvykis „Po grindim“, inicijuotas trijų kūrybingų jaunuolių, sujungė vaizduojamąjį meną su muzika. Paroda buvo surengta netradicinėje erdvėje – rūsyje. Pagrindinis parodos reikalavimas – pažvelgti į savo vidinį rūsį, kelti klausimą – koks jis? Kokios praeities „būtybės“ ten užsilikę? Ar tai šviesi, tvarkinga, o gal gąsdinanti vieta? Anot psichoanalitiko Karlo Jungo, simbolinis rūsys – tai vieta, kur mes susitinkame su savo tamsiąja puse, kurios galbūt visai nepažįstame, ir taip atrandame save iš naujo.
Mes jaunuolius visuomet skatiname svajoti drąsiai ir džiaugiamės kiekviena jų iniciatyva. Kaip sakoma, jei gali sugalvoti, tai gali ir įgyvendinti. Paroda-meno įvykis „Po grindim“ ir buvo viena iš tokių iniciatyvų. Danielius ir kiti puikūs jaunuoliai pasiūlė idėją surengti parodą Prienų kultūros ir laisvalaikio centro rūsyje. Iš pradžių mes šią idėją sutikome su lengvu galvos skausmu, nes tam, kad ji būtų įgyvendinta, rūsio erdvę teko pakeisti iš pagrindų – išvežti statybines šiukšles, išlyginti smėlį, atvesti elektros instaliaciją, apgalvoti saugumo klausimus. Bet ilgainiui visas įstaigos kolektyvas prisidėjo įgyvendinant šią jaunuolių idėją. Jaunimas įdėjo labai daug pastangų, kad ši paroda taptų „kūnu“. Jie dirbo ir dieną, ir naktį – tvarkė, ieškojo papildomo finansavimo, kūrė ekspozicijas, dauguma darbų buvo sukurta taip pat būtent toje vietoje. Mes, darbuotojos, buvome labiau tarpininkės, patarėjos, palydėtojos ir pagalbininkės pagal poreikį. Jaunimas degė labai dideliu noru, kuris juos vedė užsibrėžto tikslo link. Visi įsitikinome, kad Prienuose yra daug gabių (nepriklausomai nuo socialinės padėties) jaunuolių, kuriems labai reikalinga vieta, kur jie gali jaustis savimi, patikėti, kad gali daugiau, nei iš jų tikimasi.
Iš kur semiatės idėjų – jūs sugalvojate ar jaunimas pasiūlo?
Būna, kad sumanymai kyla iš bendrų diskusijų, o būna, kad jaunimas ateina jau kažkuo užsidegęs, o mes padedame tas idėjas išgryninti. Jaunuoliai yra skatinami imtis juos pačius dominančių iniciatyvų, o mes, jaunimo darbuotojos, visada esame šalia ir, kai reikia, palydime, patariame.
Ką dar siūlote jaunimui be to, kad organizuojate ir džiuginate visuomenę įvairiomis parodomis?
Visų pirma, mes esame orientuoti į veiklas ir bendravimą. Pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais turime nustatytą erdvės darbo laiką, skirtą tiesioginiam kontaktui su jaunuoliais. Tų susitikimų metu yra kuriamas ryšys, plėtojamos diskusijos, idėjos, liečiamos gilesnės temos grupėse ar individualiai. Šiais metais pradedame vykdyti mobilų darbą su jaunimu N. Ūtoje ir Šilavote, tad šių vietovių jaunimas taip pat turės galimybę dalyvauti panašiose veiklose.
Kas jūsų darbe yra svarbiausia – pastovumas, viešumas, masiškumas?
Svarbiausia, kad mūsų darbas būtų naudingas Atviros jaunimo erdvės tikslinei grupei – jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: pastovumo, kad įgautume visuomenės pasitikėjimą, viešumo, kad į veiklas pritrauktume jaunuolių, ir nuo kokybės, kad vykdomos veiklos prisidėtų prie didesnių ar mažesnių teigiamų pokyčių jaunuolių gyvenime (socializacija, pasitikėjimas savo jėgomis, savirealizacijos poreikio patenkinimas ir kita).
Kaip manote, kiek Atvira jaunimo erdvė kaip reiškinys yra svarbi Prienų visuomenei? Kokių sulaukiate nuomonių?
Vyrauja dvejopa nuomonė. Vieni teigia, kad mes su savo veiklomis orientuojamės vien tik į savanorių, motyvuoto jaunimo savirealizaciją, kiti – kad mūsų veikla turėtų būti tikslingai kreipiama tik į mažiau galimybių turintį jaunimą. Mes laikomės pozicijos, kad priimame visus ir pagal poreikį stengiamės atliepti jų lūkesčius ir padėti įvairiose gyvenimo situacijose, būti šalia, kai jiems mūsų reikia. Labai nemėgstame jaunuolių skirstymo visuomenėje. Veikdamos šioje srityje jau ne kartą įsitikinome, kad visi jaunuoliai turi savų skaudulių, savų gyvenimo temų, kurioms reikia atitinkamo dėmesio ir veiksmų plano. Labai tikimės, kad visuomenė supras šios srities darbo specifiką ir svarbą jaunuoliams, labiau palaikys mūsų veiklą.
Kuo džiaugiatės, su kokiomis problemomis susiduriate, kokie ateities planai?
Džiaugiamės, kad vis daugiau jaunuolių sužino apie mūsų veiklą. Taip pat džiaugiamės, kad mus noriai priima Prienų miesto mokyklos, kur galime tiesiogiai bendrauti su jaunuoliais, kurie vėliau ateina ir į Atvirą jaunimo erdvę, jungiasi prie savanorių komandos, žinodami, ko reikia Prienų jaunimui, siūlo savo idėjas.
Deja, sulaukiant didesnio susidomėjimo mūsų veiklomis, vis labiau ryškėja, kad mūsų turimos patalpos – per mažos. Šią problemą bandome spręsti kartais persikeldami į Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mažąją salę, tačiau šia galimybe galime pasinaudoti tik tada, kai joje nevyksta kultūrinės veiklos. Vasarą su veiklomis keliaujame į atviras miesto erdves. Taip pat ieškome galimybių jaunuoliams reikštis nenaudojamose patalpose, kur vyko paroda „Po grindim“. Tačiau turime atsižvelgti ir į privalomas sąlygas, ir reikalavimus, pagal kuriuos nuolat vykdyti darbą su jaunimu mes galime tik tam pritaikytose ir veiklai paskirtose patalpose. Būtų idealu, jei pavyktų „prisijaukinti“ ir įrengti pagal visus reikalavimus Kultūros centro rūsį. Jaunuoliai jau yra pripratę lankytis būtent šiame pastate, čia sukurta techninė bazė, kuri labai praverčia tiek įgyvendinant iniciatyvas, tiek vykdant įprastą veiklą. Jei įsikurtume rūsyje, turėtume atskirą įėjimą, o tai suteiktų jaunuoliams daugiau drąsos ir laisvės pas mus ateiti.
Ateityje sieksime ir toliau stiprinti bendradarbiavimą tarp Prienų organizacijų, kurios veikdamos kartu gali sudaryti palankią terpę jaunuolių psichologinei, socialinei ir kultūrinei gerovei. Galime pasidžiaugti, kad su Prienų rajono visuomenės sveikatos biuru turime gražių bendradarbiavimo užuomazgų, kurios tikrai sustiprins mūsų tarpusavio ryšį bei suteiks daug naujų socialinių galimybių jaunuoliams. Žinoma, ir toliau ieškosime galimų variantų plėstis, tiek erdvėse, tiek auginant komandą.
Į kokį artimiausią renginį planuojate pakviesti visuomenę?
Vasario 16 d. proga rengiame protmūšį „Spausdintas lietuviškas žodis“, kuris skirtas Pranciškaus Skorinos metams. Šiais metais sukanka 500 metų, kai LDK laikotarpiu buvo išspausdinta pirmoji knyga „Mažoji kelionių knygelė“.
Protmūšis vyks nuotoliniu būdu, tad greitu metu pradėsime susidomėjusių dalyvių registraciją. Susidomėjusieji savo žinias galės pasitikrinti ir kaip dalyviai, ir kaip žiūrovai. Šiuo metu kartu su jaunuoliais kuriame klausimus, ieškome rėmėjų.
Taip pat puoselėjame tradiciją, kad pirmasis mėnesio trečiadienis – atviras vakaras tiems, kurie dar nėra nė karto pas mus buvę. Kviečiame ateiti, susipažinti, įsidrąsinti jungtis prie veiklų. Antrasis trečiadienis skirtas atviriems pokalbiams tarp merginų – gvildenamos asmeniškos temos, kuriomis ne visada drąsu kalbėti net ir su draugėmis. Ieškome būdų, kaip ir vyriškosios giminės atstovams suteikti galimybę turėti išskirtinai savo vakarą. Bet įvairių veiklų, žaidimų vakarų ar tiesiog gero, saugaus laisvalaikio ateinantys jaunuoliai gali tikėtis visada.
Ačiū už pokalbį.
