Miškų savininkai kviečiami apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius juose sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo.

Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose buvo stebėtas žievėgraužio tipografo populiacijos augimas ir jo daromos žalos didėjimas. Žievėgraužis tipografas pažeidė 4 kartus daugiau eglių nei 2020 metais.

Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias mūsų miškų kenkėjas. Apsigyvena po žalių eglių žieve per visą medžio stiebo ilgį. Žievėje grauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius, todėl eglės greitai nudžiūva.

Žievėgraužis tipografas pirmiausia užpuola vėjo pažeistas (ką tik išverstas, nulaužtas) ir nuo sausros labai nusilpusias egles. Jose pasidaugina ir tuomet, puldamas masine ataka, gali įveikti visiškai sveikus medžius, sudarydamas eglynuose masinio dauginimosi ilgalaikius židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo jie mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.

Siekiant sumažinti eglynams daromą žievėgraužių žalą, būtina stebėti 50 metų bei vyresnius medynus ir iš jų šalinti atsiradusias išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai.

Šaltasis metų laikas yra pats tinkamiausias susitvarkyti pažeistus medynus. Tuomet mažiausiai pažeidžiama dirva, aplinka ir netrikdomi miško gyventojai. Pažeistas egles sutvarkius šaltuoju metų laiku, nukirstų medžių kelmų bei kirtimo liekanų skleidžiamas kvapas išblės iki pavasario ir, kai orai atšils, į tuos medynus beveik nebevilios pradėjusių skraidyti žievėgraužio tipografo vabalų. Jei iki pavasarinio gamtos atbudimo nulaužtus, išverstus, kenkėjų apniktus ar džiūstančius medžius iš miško pašalinsime, tai bus veiksminga priemonė, sumažinsianti žievėgraužių plitimą ir jų daromą žalą.

Valstybinė miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo miškais, juos tinkamai prižiūrėti. Jei kils klausimų, kokias priemones reikia taikyti vėjo ir kitų faktorių pažeistuose miškuose, Jus gali konsultuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros ir Miško sanitarinės apsaugos skyrių specialistai. Kontaktus rasite interneto svetainės www.amvmt.lt kontaktų skiltyje.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close