„Seni Cup“ – daugiau negu futbolas (atnaujinta GALERIJA)

Dvi dienas Prienų stadionas šalia arenos žėrėjo įvairiaspalvėmis sportininkų aprangomis, skambėjo kovos šūksniais ir pergalės riksmais. Čia vyko Tarptautinė žmonių su negalia mini futbolo lyga „Seni Cup“. Jau septintame kasmetiniame renginyje dalyvavo 9 komandos iš Lietuvos bei 1 iš Latvijos.

Trečiadienį sportininkai susirinko dar likus nemažai laiko iki atidarymo iškilmių. Tai buvo paranku lygos organizatoriams, nes paskutinę akimirką paaiškėjo, kad į kvalifikacines varžybas neatvyks viena komanda. Prienų rajono savivaldybės kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiajam specialistui Adomui Kubiliui teko skubiai keisti iš anksto kruopščiai paruoštą varžybų tvarkaraštį. Varžybos turėjo prasidėti tuoj pat po atidarymo. Pasiskubinti reikėjo ir dėl į atidarymo iškilmes atvykusių svečių, kurie, nors ir turėdami daug neatidėliotinų darbų, rado laiko parodyti dėmesį ir palaikyti sportininkus.

Atidarymo iškilmės prasidėjo aidint fanfaroms. Visos komandos prisistatydamos apėjo garbės ratą aplink paruoštas futbolo aikšteles ir keliavo į aikštę prieš areną, kur  jų laukė ir susirinkę svečiai, ir mažieji „SOLO“ šokėjai. Ilona Aksenavičienė su savo vadovaujama šokių grupe padovanojo visiems dalyviams ir svečiams porą nuotaikingų šokių. Turnyro organizatoriai labai džiaugėsi visais prisidėjusiais ir parėmusiais šias varžybas. Nemažą indėlį įnešė pati Lietuvos futbolo federacija.  Renginiui įrangą paskolino Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, visapusišką pagalbą suteikė Prienų rajono savivaldybė. Pagelbėjo ir Prienų irklavimo klubo direktorius Petras Albertavičius, savo anekdotais kovai įkvėpė Rolandas Šilanskas. Varžyboms teisėjauti su dviem padėjėjais sutiko Gintaras Budrikas. Visus atvykusiuosius pasveikino ir sėkmės palinkėjo Savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius.

Varžybos prasidėjo dalyviams į dangų paleidus oro balionėlius.

Pirmoji diena buvo skirta žaidimui dviejuose pogrupiuose, antroji – finalinėms varžyboms. Pirmame pogrupyje dėl teisės kitą dieną žaisti už „Seni Cup“ taurę varžėsi Macikų, Ventos, Dūseikių, Jasiuliškių ir Suvalkijos socialinių globos namų futbolo komandos. Antrame – Kalvarijos, Aukštelkės, Latvijos, Zarasų ir Linkuvos socialinių globos namų komandos. Latvijos komanda šįkart atvyko tik išbandyti jėgas ir palaikyti lietuvaičius, todėl dėl taurės nekovojo ir konkurenciją kitoms komandoms sudarė tik puikiu žaidimu. Pirmąją dieną ir paaiškėjo nepralenkiami lyderiai. A grupėje nugalėjo Macikų futbolininkai, B grupėje – „braliukai“ iš Latvijos. Macikų komandą bendroje įskaitoje gelbėjo tai, kad Latvijos komanda žaidė tik draugiškas varžybas. Pirmąją dieną Macikai įmušė 9 įvarčius, o į vartus kamuolį įsileido tik 2 kartus. Latvijos komanda įmušė 10 ir į savo vartus įsileido tik 1 įvartį. Pirmąją dieną vyko ypač įnirtinga kova abiejose mini aikštelėse. Nemažai komandų nesunkiai apgynė savo vartus, tačiau priešininkų vartus įveikti buvo sunku. Daugeliui taip ir nepavyko surengti tikslių ir sėkmingų atakų. Įnirtingai besikaunančios Linkuvos, Sūduvos, Dūseikių komandos vis dėlto daug taškų nesurinko. Besibaigiant pirmos dienos varžyboms, visų futbolininkų akyse matėsi nuovargis. Nuotaiką taisė tik vakare laukiantis renginys ir puikus oras.

Pavargusius po alinančių rungtynių sportininkus poilsiui ir nakvynei priėmė stovykla „Žvaigždutė“. Juos su malonumu sutiko priimti 2012 m. Londono olimpinių žaidynių dalyvio Rolando Maščinsko mama Asta Maščinskienė.

Čia visų, spėjusių šiek tiek atsipūsti, laukė vakaronė. Ir patys turnyro dalyviai rado malonių užsiėmimų – visos stovykloje esančios sūpynės buvo užimtos, visi suoliukai nusėsti. Bet kalbų apie varžybas nesigirdėjo. Visi ilsėjosi. Pavargę sunkokai rinkosi ir į vakaronės vietą. Vieni norėjo dar pailsėti, kiti buvo radę įdomius pašnekovus. Tačiau smagi muzika, įnirtingi kvietimai bei susirinkusiųjų plojimai net ir labiausiai pavargusius įveikė ir atvedė į aikštelę, kur laukė dar keletas siurprizų. Vienas jų – vaikinų iš Prienų akrobatinis pasirodymas. Vaikinų skrydžiai, salto, šokinėjimai ir vartymasis vieno per kitą taip įkvėpė kai kuriuos vakaronės dalyvius, kad akrobatinius triukus pakartoti jie stengėsi iki pat vakaronės pabaigos.

Nors ir pavargę, lygos dalyviai pailsėti negavo. Čia pat buvo surengtos originalios komandinės žaidynės, kuriose neužteko būti geru futbolininku. Susirinkusios komandos turėjo kuo skubiau pripūsti balionus, kaip įmanoma greičiau priklijuoti tatuiruotę, pasakyti sveikinimą ir R. Šilansko garbei papasakoti anekdotą. Visos užduotys buvo išgliaudytos kaip riešutai. Daugiausia sunkumų sukėlė sveikinimai. Nors visiems dalyviams reikėjo pasakyti tik po vieną žodį – palinkėjimą, tačiau sunku buvo tokiam skaičiui dalyvių pasakyti žodį, kuris nesikartotų. Vienas žodis nuskambėjo beveik kiekvienos komandos palinkėjimuose – Meilės. Rodos, toks paprastas, tačiau tiek jausmų sukaupiantis žodis. Tokiomis akimirkomis supranti, kad vis tik ta meilė, kad ir kokią ją kiekvienas įsivaizduotume, yra pati svarbiausia ir reikalingiausia kiekvieno gyvenime, kiekvieno širdyje.

Skambėjo ir linksmesnių palinkėjimų: vešlių plaukų – linkėtojas aiškiai didžiavosi ant galvos turimu turtu. Nuskambėjęs palinkėjimas „kad nebūtų traumų“ sulaukė visų pritarimo ir galbūt buvo sėkmingas. Per abi varžybos dienas pasitaikė tik viena rimtesnė trauma, bet skubiai suteikus pagalbą ji tapo nepastebima.

Po palinkėjimų lavinos visi dalyviai gavo sočią vakarienę. Kas gali būti nuostabiau už karštą maistą gamtoje puikiu šiltu oru. Ir dar Birštono kurorte. Vos spėjus pavalgyti ir atsigerti, stovykloje suskambo muzika, pakvietusi visus į šokių aikštelę. Visi linksminosi ir ilsėjosi. Susirūpinimas nedingo tik iš Žydrūnės akių. Tai ji visą dieną lakstė pirmyn ir atgal, tai ji vairavo šį laivą. Vakaras dar nebuvo baigtas, dar buvo darbų. Tačiau ji džiaugėsi žinodama, kiek visiems džiugesio suteiks dar vienas siurprizas. Visi varžybų dalyviai po sunkios dienos ilsėtis nuėjo tik baigus danguje griaudėti fejerverkams.

Išaušo svarbių varžybų diena. „Seni Cup“ nugalėtojo laukė daugybė prizų ir kelionė į finalines Torūnės tvarstomųjų medžiagų gamyklos (TZMO SA), gaminančios SENI prekės ženklo gaminius, skirtus slaugai, futbolo varžybas Lenkijoje. Pirmosios „Seni Cup“ varžybos įvyko 1992 m., o nuo 2007 m. vyksta ir Lietuvoje, kur jas organizuoja dukterinė TZMO SA įmonė UAB „TZMO Lietuva“. Šių įmonių grupė jau daugiau kaip 20 metų siekia, rodos,  paprasto, bet taip sunkiai įgyvendinamo siekio – integruoti į visuomenę žmones su protine negalia. Visuomenė vis dar sunkiai priima šiuos žmones, laikydamasi klaidingų stereotipų. Šios futbolo varžybos jau organizuojamos Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Latvijoje bei Lietuvoje. Finalinėse varžybose dalyvaus komandos net iš 36 pasaulio šalių.

Prizas ir galimybė verti dėmesio. Nuo pat ryto užvirė arši kova. Tačiau azartiškųjų  Macikų aplenkti nepavyko. Nors latviai pelnė daugiau taškų, tačiau kaip svečiai su malonumu užleido vietą Macikų socialinės globos namų komandai. O šie, įmušę 8 įvarčius ir į vartus įsileidę 3, tapo Lietuvos atstovais finalinėse „Seni Cup“ varžybose Lenkijoje.

Varžybų uždarymo ir apdovanojimo metu visą aplinka prisipildė džiaugsmo ir gėrio. Nesimatė nė kruopelytės nusivylimo, pralaimėjimo kartėlio. Visi džiaugėsi. Medalius ant prizininkų kaklų kabino pats „Seni Cup“ projekto koordinatorius Michail Kopach (Lenkija). Visų veiduose švytėjo džiaugsmas ir pergalė. Visas varžybas stebėjęs ir lydėjęs Michail visus padrąsino sakydamas, jog tai, kad futbolininkai dalyvauja šiose varžybose, jau yra pergalė. Pralaimėjusiųjų nėra. Visi, kas atvyko į šias varžybas, yra nugalėtojai.

Tai buvo dvi sunkios dienos, tačiau kupinos gerumo. Ne tik rėmėjų gerumo, bet ir gerumo, trykštančio iš visų dalyvių. Nuostabu buvo matyti juos, lengvai tarpusavyje bendraujančius vakaronėje, dar nuostabiau buvo juos matyti po varžybų – nepykstančius, nesigailinčius. Visi buvo džiugiai nusiteikę. Ir namo išvažiavo kupini džiaugsmo. Jie iš tikrųjų nugalėjo visi.

Mantvydas Prekevičius