Priešgaisrinės apsaugos materialinė bazė Lietuvoje vis dar buksuoja

Vasarą, sausiausią ir gaisringiausią sezoną, Prienuose ir Birštone lankėsi aukščiausi priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo Lietuvoje pareigūnai.

Prienų valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (VPGT) ir jos padalinyje – Birštono ugniagesių komandoje lankėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM direktorius Saulius Greičius, jo pavaduotojas Giedrius Sakalinskas ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas. Prie gelbėtojų prisijungė ir LR Seimo narys Andrius Palionis, Birštono merė Nijolė Dirginčienė bei Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

Susitikime buvo bandoma spręsti įsisenėjusias gelbėtojų aprūpinimo problemas.

Birštone apsilankę svečiai turėjo galimybę susipažinti su turima Birštono komandos technika, buitimi ir pačiais ugniagesiais gelbėtojais. Juos pasitiko statutinis pareigūnas – komandos vadas ir pora samdomų gelbėtojų.

Vieną iš dažniausiai minimų problemų – darbo atlygį už atsakingas pareigas, pasak PAGD direktoriaus, planuojama išspręsti artimiausiu metu. Visi samdomi gelbėtojais bus „perdarbinami“, t. y. atleidžiami ir tuoj pat įdarbinami statutiniais pareigūnais, bet departamento direktorius paskubėjo pasakyti, jog tai reikš ir kitus darbo kokybės įsipareigojimus. Pasak jo, statutinio pareigūno pareigybė asmenį įpareigoja rūpintis savo sveikata ir darbo kokybe, o PAGD įgauna galias šiuos veiksnius tikrinti. Anot direktoriaus, dažnai ugniagesiai reikalauja geresnių sąlygų, tačiau atsainiai žiūri į jiems suteiktas pareigas.

Tačiau Birštono komandos būstinė ir technika akivaizdžiai nepretenduoja į „geresnių sąlygų“ pavyzdžius. Dalis patalpų, kuriose iškvietimų į nelaimingus atsitikimus laukia ugniagesiai, tik kosmetiškai suremontuotos pačių ugniagesių rankomis. Toks smulkus remontas praėjusiais metais neliko nepastebėtas ir Valstybinės darbo inspekcijos bei Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ Prienų rajono savivaldybės administruojamoje Stakliškių ugniagesių komandoje. O Birštono komandos automobilių garažas net ir šiandien puikiai galėtų būti serialo „Černobylis“ filmavimo aikštele – panašu, kad laikas čia sustojo dar Tarybų Sąjungos laikais.

Birštono komandos ugniagesiai darbo ir budėjimo sąlygomis nesiskundė, tačiau kalbėdami apie techniką gūžčiojo pečiais. Ji tiesiog jau seniai nebetinkama naudoti. Ugniagesių „šimtakojo“ „Zil“ rūdys tiesiog uždažomos dažais, o pro skyles kėbule galima matyti platesnį gaisravietės vaizdą. Nors su A. Palionio pagalba Birštono komandos ugniagesiai neseniai gavo naują gelbėjimo automobilį su įvairia gelbėjimo įranga, tačiau jame nėra vandens rezervuaro, todėl gaisro gesinimas atokesnėse nuo vandens telkinių vietovėse gali tapti iššūkiu. Nors ugniagesiai džiaugiasi, kad automobilio vandens siurblys galingas ir gaisro metu galėtų lengvai tiekti vandenį į viršutinius Birštono sanatorijų aukštus, tam vis dėlto reikėtų automobilinių kopėčių arba keltuvo. O tokias kopėčias turi tik Prienų VPGT, nors irgi jau skaičiuojančias ne vieną ir ne dvi dešimtis metų. Taigi gesinti gaisrą kurioje nors iš Birštono sanatorijų būtų taip pat iššūkis, o gaisravietės lokalizavimo laikas būtų pats didžiausias priešas.

Pasak PAGD direktoriaus, automobilinių keltuvų ar kopėčių trūksta visoje Lietuvoje. Dėl statybų, inovacijų ir architektūros bumo Lietuvoje iškilo daug daugiaaukščių pastatų, todėl tokios technikos poreikis viršija realias galimybes. Anot S. Greičiaus, tokia technika nespėjama aprūpinti net didmiesčių. Specialioji technika yra brangi, jai reikalingos papildomos kokybės procedūros. Direktoriaus teigimu, šia technika kol kas bus aprūpintos vietovės, kuriose yra didesnis poreikis.

Apžvelgę ir aptarę Birštono komandos rūpesčius, svečiai apsilankė ir Prienų VPGT. Čia svečius pasitiko jau geresnės nuotaikos ugniagesiai gelbėtojai. Prienuose technikos problema daugiau ar mažiau yra išspręsta. Du nauji automobiliai kol kas patenkina ugniagesių poreikius. Žinoma, aptarnaujant didelę teritoriją praverstų ir daugiau galingos technikos, reikalingos skirtingiems gelbėjimo darbams. Čia pat esančiame dideliame ugniagesių technikos garaže tokios galima rasti, bet didelė jos dalis susidėvėjusi, negana to, bandant prikelti antram gyvenimui ji tarsi „Lego“ kaladėlės dėliojama, kol iš kelių pavyksta surinkti vieną.

Prienų VPGT patalpos, nors taip pat skaičiuoja ne vieną dešimtį metų, pamažu yra kosmetiškai atnaujinamos. Prienų VPGT gelbėtojus labiausiai domino atlyginimo už darbą sąlygos, nes jiems tenka ypač dažnai reaguoti į nelaimes.

Susitikimų metu buvo paminėta ir viena iš Prienų ir Birštono priešgaisrinės apsaugos bei gelbėjimo optimizavimo vizijų. PAGD viršininkas minėjo, kad svarstytas ir Birštono komandos prijungimas prie Prienų VPGT, pastatant ir įrengiant naują pastatą tarp Prienų ir Birštono. Toks pastatas galėtų iškilti ties Prienų rajono savivaldybės ir Birštono savivaldybės riba. Tiesa, panašių projektų Lietuvoje vos keli. Artimiausia nauja „gaisrinė“ pastatyta Kazlų Rūdoje.

Nors tokia vizija trumpam sužadino susirinkusiųjų fantaziją, tačiau jau ilgus metus pažadus girdintys gelbėtojai ir merai vilčių į tai nededa.

Pasak Prienų rajono savivaldybės mero A. Vaicekausko, PAGD dar neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu. Kol kas nėra planų, nepaskirtas finansavimas ir neaišku, ar jis būtų skiriamas. Anot jo, kai bus kažkas konkretizuota, bus galima apie tai kalbėti. Jo nuomone, geriausia, kad būtų dvi tarnybos – Birštone ir Prienuose.

Prienų rajono savivaldybės meras išsakė nuomonę ir dėl susitikimo su PAGD vadovu – ar susitikimas buvo vaisingas, ar galima tikėtis, kad per ateinančius dvejus trejus metus pagerės vyriausybės finansinė parama bei investicijos rajono PGT komandoms ir Prienuose esančiai VPGT.

„Kiekvienas susitikimas yra naudingas. Ir šiame susitikime tikėjausi daugiau išgirsti apie Departamento planus, sumanymus. Deja, susitikimas didelių vilčių nesuteikė, nėra ir konkrečių sprendimų. Informacijos pastaruoju metu tikrai trūko dėl strategijos, organizuojant savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklą bei finansavimą. Tokia situacija, kokia yra dabar, neturėtų ilgai užsitęsti, nes finansavimas nepatenkinamas, požiūris taip pat. Jeigu turime tarnybą, turime ja ir pasirūpinti. Tai pastaruoju metu mes, kaip savivaldybė, ir darome prisidėdami savo biudžeto lėšomis prie šios deleguotos funkcijos. Jau sutvarkytos Stakliškių priešgaisrinės tarnybos patalpos, per pastaruosius dvejus metus nupirkti du automobiliai – Veiverių ir Šilavoto komandoms. Šiais metais paskyrėme dar papildomai 17 000 eurų iš biudžeto Jiezno priešgaisrinės tarnybos patalpoms sutvarkyti ir ten dirbančių žmonių buities sąlygoms pagerinti. Pamažu ir kitur atnaujinsime patalpas, kad jos būtų tvarkingos. Žinoma, labai svarbu žinoti Departamento strategiją, kad nebūtų taip, jog investuosime, o po kelių metų bus pasakyta, kad tarnybų per daug ir reikia jas optimizuoti. Šito kol kas neišgirdau, Departamentas dėl to savo pozicijos neišsako“, – sakė A. Vaicekauskas.

Apie tai, kad viltys dėl akivaizdžiai pagerėsiančių ugniagesių darbo sąlygų yra miglotos, liudija ir ugniagesių komandų reorganizacija į savanoriškąją ugniagesių tarnybą. 2015 metais Prienuose lankęsis vienas iš šios reformos kūrybinės grupės narių Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas minėjo, kad sutaupius etatams skirtas lėšas bus galima įsigyti daugiau naujos technikos. Jai įsigyti bus galima panaudoti ir įvairių fondų lėšas. Tačiau kol kas, nors buvo kalbama apie savivaldybių ugniagesių etatų naikinimą ir šių komandų, jau reformuotų į savanoriškas, aprūpinimo gerinimą, tokio gerinimo sulaukė tik valstybinės gelbėjimo tarnybos.

Apie aprūpinimo kokybę dažnai tenka prisiminti didesnių nelaimių atveju, kai į gaisravietes ar kitų stichijų paveiktas zonas atvyksta gelbėjimo technika iš mažesnių miestelių ir kaimiškųjų vietovių. Vis rečiau stebina iš gaisravietės ištempiama gaisrų gesinimo technika, gaisravietėse su tomis pačiomis gaisro gesinimo rankovėmis pildomi „Zil‘ų“ radiatoriai, pro rankovės šoną ar rankovių sujungimus į šonus trykštančios vandens čiurkšlės. Turbūt ne mažiau kontraversiško vertinimo sulaukė ir padangų gaisro Alytuje gesinimas. Prienų krašte jau pasklidęs ne vienas anekdotas apie į gaisrą maksimaliu 50 km/val. greičiu skubančius, bei paskui save ilgas automobilius kolonas sudarančius ugniagesių automobilius „Zil“.

Reikia viltis, jog PAGD vieną dieną ras sprendimą, kuris padės atnaujinti technikos parką, kaip tai pavyko padaryti Policijos departamentui, ir ant sienos ugniagesių komandose kabos padrąsinantis laiškas, o ne liepiantis „skubėti lėtai“.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close