Šaltasis sezonas
Krosnis, židinys, šiluma ir šventės… pasirūpinkime patys savo saugumu – suodžius iš dūmtakių ir krosnių reikia valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai turi būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius tel. Nr. 112. Kūrenkite tik tvarkingą krosnį, įsidėmėkite pagrindines taisykles: neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis. Nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga. Neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis. Nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti. Baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis. Smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m. nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 m. nuo pastatų. Taip pat primename, kad gyvenamosiose patalpose būtina įrengti autonominius dūmų detektorius/signalizatorius, išskyrus kai įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Šventiniu periodu būkite atsakingi degindami žvakes, bei puošdami namus elektrinėmis girliandomis. Daugelyje namų puošiama „gyva“, iš miško atnešta eglė. Tačiau svarbu žinoti, kad sausoje patalpoje ji greitai išdžiūva ir gali labai lengvai užsiliepsnoti. Kad eglė ilgesnį laiką išliktų žalia, lanksčiomis šakomis ir nebyrančiais spygliais, ją būtina įstatyti į stovą su vandeniu. Svarbu taip pat parinkti ir tinkamą vietą – atokiai nuo durų, nuo šildymo priemonių ir kad netrukdytų išeiti iš patalpos. Taip ji bus ne tik gražesnė, bet ir saugesnė. Elektrinių lempučių girliandos turi būti tvarkingos. Laidai lankstūs, variniai, o lemputės – ne galingesnės kaip 25 vatų. Kitas švenčių akcentas, kuris paskutiniu metu dažnas kiekvienoje šeimoje – degančios žvakės. Svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą – kad degančios žvakės niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ir naminiai gyvūnai. Nepatariama statyti žvakių ant palangės, prie užuolaidų, nes skersvėjis gali įpūsti liepsną, o prie jos prisilietus besiplaikstanti užuolaida tikrai užsidegs. Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama – gali užsidegti prie stalo sėdinčių drabužiai ar plaukai. Svarbiausia – nepalikti degančios žvakės be priežiūros, o išeinant iš kambario ją užpūsti. Na ir žinoma, kokios šventės be fejerverkų. Žėrinčios, spalvingos „krentančios žvaigždžių puokštės“ puošia jau bene kiekvieną didesnę ar svarbesnę miesto ar net šeimos šventę. Kiekvienais metais kyla ne vienas gaisras, kurio priežastis – neteisingas naudojimasis pirotechnikos priemonėmis. Paprastai nelaimė nutinka leidžiant fejerverkus gausiai užstatytuose gyvenamuose rajonuose: jie įlekia į namų balkonus, išdaužia langus, sukelia gaisrus. Fejerverkui pataikius į žmogų, pasekmes sunku prognozuoti – ji gali uždegti drabužius, apdegti veidą, rankas.
PAGD prie VRM Kauno PGV Prienų PGT
