Kazlų Rūdoje šildymas brango mažiausiai
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešime (https://www.vert.lt) nurodoma, kad didesnes sąskaitas už šildymą gaus beveik visi centralizuotai šilumą gaunantys vartotojai. Lietuvoje vidutiniškai du trečdalius šilumos kainos sudaro kuro kaina: dujos šiemet pabrango 2,6 karto, o biokuras – 60 proc. Atitinkamai visoje Lietuvoje šildymo kainos gyventojams kilo nuo 30 proc. iki 2 kartų (Vilniaus mieste). O Kazlų Rūdos savivaldybėje 2021 m. lapkričio mėnesio šilumos kaina didesnė už 2020 m. lapkritį vos 13 proc.
Šio rezultato priežastis – Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. taikyti 0,48 ct/kWh be PVM sumažintą šilumos kainą bei fiziniams vartotojams skirti papildomą 0,28 ct/kWh kompensaciją. Kazlų Rūdos savivaldybės savalaikiai sprendimai leido gyventojams nepatirti tokio kainų šuolio kaip kitose savivaldybėse. Taigi Kazlų Rūdos savivaldybėje šilumos kaina pirmą kartą per 10 metų tapo pigesnė nei 15-koje kitų Lietuvos savivaldybių.
Dėl didėjančių kainų kenčia ne tik asmeninių namų ūkių biudžetas, bet ir savivaldybių, valstybės biudžetas. Įtakos kainų mažinimui politikai turi mažai, nes jeigu kuras brangsta – nesvarbu, kas būtų valdžioje, – tai atitinkamai veikia ir šilumos kainą. Daugiabučių gyventojai vis dažniau skundžiasi, kad šildymo kaina jau nepakeliama jų šeimos biudžetui, prašymų kompensuoti šildymo išlaidas kasmet vis daugėja.
Vis dėlto vienintelis realus šilumos išlaidų mažinimo kelias – daugiabučio atnaujinimas. Kazlų Rūdoje tokių daugiabučių turime jau 5, o kitais metais planuojame atnaujinti dar 3–4. Neremontuoti, apgriuvę, kiaurais stogais, kartais net ir sienomis, daugiabučiai vėjais leidžia jų savininkų pinigus tiesiogine to žodžio prasme. Kai kada tai net pavojinga sveikatai, nes nuo drėgmės butuose veisiasi pelėsis, o kai kurie daugiabučiai yra net avarinės būklės. O atnaujintuose daugiabučiuose už šilumą mokama 2–2,5 karto mažiau, padidėja butų vertė.
Kazlų Rūdos savivaldybės mero pavaduotojas Justinas Kazla jau daugiau nei 3 metus gyvena renovuotame daugiabutyje. Jis sako, kad tai geriausias ir protingiausias sprendimas, kurį priėmė namo gyventojai. „Daugiabučio renovaciją reikia suprasti kaip visumą. Jei tvarkome tik prakiurusį stogą ar seną vamzdyną, atliekame pavienius namo remonto darbus, norimo efekto tai neduos. Norint sumažinti išlaidas už šildymą reikalingas kompleksinis namo atnaujinimas, o tai yra langai, balkonai, stogas, sienos, cokolis, šildymo, vėdinimo sistemos“, – teigia J. Kazla. Vicemeras džiaugiasi visais renovuoto namo privalumais: temperatūra bute pakilo, sąskaitos už šildymą sumažėjo trečdaliu, namas atrodo moderniai ir tvarkingai. „Žinoma, svarbiausia energetinis efektyvumas, tačiau labai svarbus ir psichologinis pasitenkinimas gyventi tvarkingame ir gražiame name.“
Gerbiamas Justinai, Jūs buvote būsto renovacijos pradininkas Kazlų Rūdoje. Ar sunku būti pirmąja kregžde?
Lietuvoje renovacija prasidėjo 2005 m., tai informacijos apie ją jau buvo nemažai. Aišku, teorija nuo praktikos skiriasi, nes kai reikia daryti, iškyla daug klausimų, kurių prieš tai sau nekeli, daug situacijų, apie kurias nebuvai pagalvojęs. Gal dėl to, kad tai buvo pirmas renovuojamas namas Kazlų Rūdos savivaldybėje, buvo šiek tiek sunkiau, bet kas daro, tas padaro. Matant kituose miestuose atnaujintus namus, man labai norėjosi, kad ir Kazlų Rūdoje šis procesas prasidėtų. Šiandien, turint patirties, kai kurie dalykai būtų daromi kitaip. Bet iš patirties juk mokomės.
Kokias problemas, kokius iššūkius galite įvardinti kaip didžiausius?
Sunkiausia įtikinti žmones, kad to reikia. Norą atnaujinti daugiabutį turi pareikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius. Žmonėms vis dar atrodo, kad jų turtu, jų namu turi rūpintis kažkas kitas. Koją taip pat kiša ir baimės – kad renovacija bus atlikta nekokybiškai, kad namas po renovacijos pradės pelyti, kad padidės išlaidos, nes kaina už šilumą nemažės, o renovacijos išlaidas teks dengti. Daugiabutis – ne nuosavas namas su vienu savininku, todėl sunkiausia yra suderinti dešimčių savininkų sutikimą. Norint įgyvendinti daugiabučio renovaciją, už ją privalo balsuoti 55 proc. ir daugiau turto savininkų. Sunkiausia atremti įvairius mitus, kuriais iš nežinojimo žmonės tiki. Žinoma, iš pradžių, kai prasidėjo namų renovacijos, buvo visko: ir nekokybiškai atliktų darbų, ir konfliktų su rangovais, ir nesusikalbėjimo tarpusavy. Dabar jau valstybiniu lygmeniu yra pridėta daugiau saugiklių, kad nekokybiškų darbų būtų mažiau. Žinoma, svarbu suprasti, kad renovuojant daugiabutį nereikėtų rinktis pigiausio varianto, nes tai, ką pasidarysit dabar, tarnaus jums ir jūsų vaikams dar daug metų.
Gal tai labai sudėtingas ar paslaptingas procesas, kas ir apsunkina gyventojų apsisprendimą?
Procesas nėra labai sudėtingas, bet gana ilgas: pirmiausia namo administratorius organizuoja informacinio pobūdžio susitikimą su namo gyventojais. Susitikimo metu pristatoma visa renovacijos programa, smulkiai aptariami visi ją sudarantys etapai, terminai, atsakoma į gyventojams kylančius klausimus. Tada vyksta gyventojų balsavimas raštu. Balsavimo biuleteniai įmetami į kiekvieno gyventojo pašto dėžutę, juose būsto savininkai gali balsuoti ir pamatyti aiškiai nurodytus tolimesnius proceso etapus. Toliau paruošiamas objekto investicinis planas, kur gyventojai gali išreikšti savo nuomonę, pastebėjimus, įnešti korektūras už tai balsuodami. Parengtame investiciniame plane taip pat apskaičiuojamos ir išlaidos, kurios teks visiems butų savininkams. Jokių paslapčių čia nėra. Viskas išdėstoma aiškiai, su gyventojais komunikuojama, tariamasi. Nėra ko bijoti.
Kaip sekasi atnaujinti daugiabučius namus Kazlų Rūdoje?Kokie planai?
Kol kas negalim pasigirti renovacijos sparta. Trūksta gyventojų pritarimo ir noro. Kaip jau sakiau, vis dar populiaru manyti, kad namu, kuriame gyvena butų savininkai, turi pasirūpinti kažkas kitas. Man sunku suprasti, kaip galima nenorėti renovuoti namą, kuriam gali būti ir 50 metų? Dabar su parama, su pagalba yra geriausias laikas tai daryti. 2022 metų planuose numatyta 3–5 namų renovacija. Kaip pasiseks – bus matyti. Tikiuosi, kad vis daugiau žmonių supras renovuoto namo naudą, tiek finansinę, tiek psichologinę. Kitos išeities tiesiog nėra. Raginu visus daugiabučių namų gyventojus domėtis, tartis ir nestovėti vietoje.
