„ZAPAD 2021“ kontekste – priešiškos informacinės veiklos eskalacija NATO ir gynybos temomis
NATO, Lietuvos valstybės konstituciniai pagrindai, užsienio politika ir energetika tapo pagrindiniais neigiamos informacinės veiklos taikiniais rugsėjo 1 – 30 d. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai informacinėje aplinkoje iš viso nustatė 405 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su šių metų rugpjūčio mėn., bendras tokių atvejų skaičius nežymiai sumažėjo (rugpjūtį užfiksuoti iš viso 433 atvejai).
Rugsėjo mėn. taip pat fiksuotas išaugęs Kinijos propagandos šaltinių dėmesys Lietuvos vidaus ir užsienio politikos aktualijoms, kuris sietinas su sprendimu Vilniuje atidaryti Taivano prekybos atstovybę, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atliktu tyrimu dėl Kinijos gamintojų išmaniųjų įrenginių saugumo bei nuoseklia mūsų valstybės pozicija dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje.
Su šalies gynyba susijusios temos sulaukė didžiausio neigiamos informacinės veiklos dėmesio, kuris sudarė beveik 30 proc. viso neigiamos informacijos srauto. Tai sietina su Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ aktyviąja faze rugsėjo 10 – 16 d. Šiuo laikotarpiu vykdyta priešiška komunikacija buvo nukreipta prieš NATO ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių ir Lenkijos narystę Aljanse. „Zapad 2021“ pratybų kontekste NATO įvardinta teroristine organizacija, kuri neva savo agresyviais veiksmais provokuoja Rusiją ir Baltarusiją bei kelia šioms valstybėms karinę grėsmę. Kita vertus teigta, jog NATO yra pasenusi, nereikalinga organizacija, neatitinkanti šių dienų aktualijų. Lietuva ir Baltijos šalys kaltintos „isterikavimu“ minėtų pratybų metu ir europiečių gąsdinimu.
Dar viena tema, kuri sulaukė didelio priešiškos informacinės veiklos aktyvumo – valstybinės sienos pažeidimai. Rugsėjo mėn. siekta menkinti Lietuvos gynybinius pajėgumus ir valstybinės sienos apsaugą. Lietuvos vykdoma užsienio politika įvardinta kaip tariama nelegalios migracijos priežastis. Teigta, kad valstybinės mūsų šalies institucijos vykdo žmogaus teisių pažeidimus ir negeba spręsti migracijos problemų. Baltarusijos režimas taip pat kryptingai kaltino Lietuvą ir Lenkiją žiauriu elgesiu su migrantais. Teigta, jog Lietuvos ir Lenkijos kaltinimai Baltarusijai dėl vykdomo hibridinio karo yra „absurdiški“. Toliau plėtoti Lietuvos kaip šios „problemos kaltininkės“ ir „žlugusios valstybės“ naratyvai.
Rugsėjo mėn. aktyviai eskaluotos ir Lietuvos tarpvalstybinių ryšių su Baltarusija bei Rusija temos. Teigta, jog santykiuose su Baltarusija, Lietuva nesilaiko tarptautinės teisės principų ir sąmoningai slepia Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius nuo teisingumo. Kvestionuotas Lietuvos ir Lenkijos teritorinis vientisumas, teigta, jog Vilnius ir jo apylinkės bei Lenkijos Balstogės kraštas yra istorinės Baltarusijos teritorijos.
Savo ruožtu, su Kremliaus režimu susijusiuose informaciniuose šaltiniuose Lietuva kaltinta rusofobiškumu. Lietuva ir Estija pasmerktos, dėl jose surengtų tradicinių Rusijos tematika renginių, tokių kaip „Vilnius Russia Forum“, „Free Russia Forum“ ir metinė Lenarto Merio konferencija. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas dėl pilietinių teisių suvaržymo sąlygomis vykusių rinkimų į Rusijos Dūmą bei Andriaus Kubiliaus parengta Europos Parlamento ataskaita dėl ES ir Rusijos santykių taip pat sulaukė priešiškos Rusijos pareigūnų reakcijos. Teigta, jog Baltijos šalyse yra vykdoma antirusiška politika ir neva sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės, ypač etniniu pagrindu.
Rugsėjį lyginant su ankstesniais mėnesiais fiksuotas išaugęs informacinis srautas energetikos ir ekonomikos temomis (nuo 9,24 proc. rugpjūčio mėn. iki 15,06 proc. rugsėjo mėn.). Tačiau dezinformacijos ir neigiamos informacinės veiklos taikiniai išliko tie patys – Lietuvos pozicija dėl Astravo AE, siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, „Rail Baltica“ geležinkelio projektas ir SGD terminalas „Independence“. Siekta gąsdinti šalies žmones, jog Lietuvai atsisakius pirkti elektros energiją iš Baltarusijos, išaugs elektros ir dujų kainos, o atsijungimas nuo sovietinės BRELL sistemos taps ekonomine katastrofa.
Lietuvos kariuomenės informacija
