Europos Komisija ragina valstybes nares didinti žurnalistų saugumą visoje ES

2021 m. rugsėjo 15 d. skaitydama pranešimą apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Informacija – viešoji gėrybė. Turime apsaugoti tuos, kurie užtikrina skaidrumą, – žurnalistus. Todėl šiandien pateikėme rekomendaciją dėl geresnės žurnalistų apsaugos.“

Kaip savo pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė EK Pirmininkė Ursula von der Leyen, šiandien Europos Komisija pirmą kartą teikia rekomendaciją dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų saugumo didinimo.

Pastaraisiais metais prieš žurnalistus įvykdoma vis daugiau išpuolių; kai kurie iš jų baigėsi tragiškai – žurnalistų nužudymu. Dėl COVID-19 krizės žurnalistų darbas dar pasunkėjo, sumažėjo pajamos, ypač laisvai samdomų darbuotojų, tapo sunkiau patekti į renginių vietas.

Siekdama pakeisti šią tendenciją, Europos Komisija išdėstė veiksmus, kurių imdamosi ES valstybės narės padidintų žurnalistų saugumą tiek realiame gyvenime, tiek internete. Be kitų dalykų, Rekomendacijoje raginama kurti nepriklausomas nacionalines paramos tarnybas, kurios, pavyzdžiui, teiktų pagalbos linijų paslaugas, teisines konsultacijas, psichologinę pagalbą ir prieglobstį žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams, kuriems grasinama. Joje taip pat raginama sustiprinti žurnalistų apsaugą per demonstracijas, užtikrinti didesnį saugumą internete ir teikti konkrečią paramą žurnalistėms.

Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová teigė: „Nė vienas žurnalistas neturėtų mirti ar būti sužalotas vien dėl to, kad dirba savo darbą. Turime remti ir apsaugoti žurnalistus; jie yra labai svarbūs demokratijai. Pandemija labiau nei bet kada parodė, koks svarbus žurnalistų vaidmuo mus informuojant ir kad valdžios institucijos turi labiau pasistengti juos apsaugoti. Šiandien prašome valstybių narių imtis ryžtingų veiksmų, kad ES taptų saugesne vieta žurnalistams.“

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas sakė: „Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra vienos svarbiausių mūsų ES vertybių, todėl privalome jas aktyviai ginti. Žiniasklaidos sektorius nuolat prisitaiko ir kinta, tačiau kartu kinta ir grėsmės, kylančios žiniasklaidos specialistams, kai jie vykdo savo profesinę veiklą. Grasinimai internete yra nauja realybė. Šiandien pateikta rekomendacija mūsų pastangos sutelkiamos ten, kur jų labiausiai reikia, – žurnalistų saugumui internete ir realiame gyvenime užtikrinti.“

Rekomendacijoje dėl žurnalistų saugumo, be kitų dalykų, daugiausia dėmesio skiriama protestams ir demonstracijoms; saugumui internete ir skaitmeniniam įgalėjimui; moterims žurnalistėms ir mažumų grupėms priklausantiems žurnalistams.

1. Bendrosios rekomendacijos

2020 m. Europos Sąjungoje žurnalistai buvo užpulti daugiau nei 900 kartų ir užpuolimų vis daugėja, todėl Rekomendacijoje valstybės narės raginamos aktyviai tirti visas nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, visapusiškai pasinaudojant galiojančiais nacionaliniais ir Europos teisės aktais. Valstybės narės skatinamos prireikus į šias procedūras įtraukti Europos institucijas, pavyzdžiui, Europolą ir Eurojustą. Valstybės narės turėtų skatinti teisėsaugos institucijų ir žiniasklaidos įstaigų bendradarbiavimą, kad būtų veiksmingiau nustatomos ir šalinamos žurnalistams kylančios grėsmės, ir suteikti asmeninę apsaugą žurnalistams, kurių saugumui kyla pavojus. Taip pat labai svarbu, kad žiniasklaidos specialistai galėtų nediskriminuojami prieiti prie informacijos, įskaitant galimybę patekti į spaudos konferencijas ir galimybę susipažinti su valdžios institucijų turimais dokumentais. Be to, Rekomendacijoje pabrėžiama, kad svarbu mokyti žiniasklaidos specialistus ir visiems jiems suteikti daugiau galimybių gauti socialinę apsaugą.

2. Protestai ir demonstracijos

Beveik vienas iš trijų incidentų įvyksta per demonstracijas ir būtent per demonstracijas žurnalistai dažniausiai buvo užpulti 2020 m. Valstybės narės turėtų rengti reguliarius teisėsaugos institucijų mokymus, kad užtikrintų, kad žurnalistai ir kiti žiniasklaidos specialistai tokiuose renginiuose galėtų dirbti saugiai ir be apribojimų. Sprendžiant dėl tinkamiausių priemonių, pavyzdžiui, dėl žiniasklaidos specialistų vizualinio identifikavimo, labai svarbu bendradarbiauti su žurnalistų atstovais. Viena iš rekomenduojamų priemonių – paskirti ryšių palaikymo pareigūnus, kurie dar prieš suplanuotus protestus ar demonstracijas praneštų žurnalistams apie galimą riziką.

3. Užtikrinti saugumą internete ir skaitmeninį įgalėjimą

Dėl internete kurstomos neapykantos, grasinimų fiziniu smurtu, taip pat dėl kibernetinės rizikos ir neteisėto sekimo, skaitmeninis saugumas ir saugumas internete tapo vienu iš daugiausiai rūpesčių žurnalistams keliančių dalykų. Valstybės narės raginamos skatinti interneto platformų ir organizacijų, turinčių patirties kovojant su grasinimais žurnalistams, bendradarbiavimą, pavyzdžiui, skatinti jas imtis galimo patikimų pranešėjų vaidmens. Kai prašoma, už kibernetinį saugumą atsakingos atitinkamos nacionalinės tarnybos turėtų padėti žurnalistams išsiaiškinti, ar buvo pažeisti jų įrenginiai arba internetinės paskyros, ir padėti jiems gauti tyrėjų, kibernetinio saugumo ekspertų, paslaugas. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti reguliarų už kibernetinį saugumą atsakingų tarnybų, žiniasklaidos ir sektoriaus atstovų dialogą, visų pirma siekdamos didinti žurnalistų kibernetinį sąmoningumą ir gerinti jų skaitmeninius įgūdžius.

4. Moterys žurnalistės, mažumų grupėms priklausantys žurnalistai ir pranešimus lygybės klausimais rengiantys žurnalistai

Grasinimų ir išpuolių ypač dažnai patiria žurnalistės, mažumų grupėms priklausantys žurnalistai, taip pat lygybės klausimais pranešimus rengiantys žurnalistai. Žurnalistėms grasinama dažniau nei jų kolegoms vyrams, o 73 proc. žurnalisčių teigė patyrusios smurtą internete dėl savo profesinės veiklos. Rekomendacijoje valstybės narės raginamos remti iniciatyvas, kuriomis siekiama įgalėti žurnalistes, mažumų grupėms priklausančius žurnalistus ir žurnalistus, rengiančius pranešimus lygybės klausimais. Valstybes narės taip pat raginamos didinti skaidrumą ir veiksmingiau pranešti apie išpuolius prieš šiuos žurnalistus ir jų diskriminaciją, taip pat teikti jiems informaciją apie tai, kaip gauti pagalbą ir paramą. Be to, Rekomendacijoje pabrėžiama, kad reikia skatinti lygybę ir įtrauktį naujienų tarnybose ir visame žiniasklaidos sektoriuje, taip pat skatinti nuolatinį visų su žurnalistų apsauga susijusių profesijų darbuotojų kompetencijos ir įgūdžių tobulinimą.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija Rekomendacijos įgyvendinimą aptars su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais atitinkamuose forumuose, visų pirma Europos naujienų žiniasklaidos forume. Europos Komisija taip pat vertins padarytą pažangą ir rengdama metines teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas toliau analizuos žurnalistų saugumo visose valstybėse narėse klausimus. Praėjus 18 mėnesių nuo rekomendacijos priėmimo, valstybės narės turėtų pranešti Europos Komisijai apie priemones, kurių ėmėsi rekomendacijai įgyvendinti.

Įgyvendinamos šią rekomendaciją valstybės narės gali naudotis ES finansavimu pagal kelias programas ir projektus. Finansavimas, be kita ko, gali būti skiriamas teisėjų, policijos pajėgų ir žurnalistų mokymui rengti. ES taip pat bendrai finansuoja Europos greitojo reagavimo mechanizmą, kuriam vadovauja Leipcige (Vokietijoje) įsikūręs Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras. Jis teikia paramą teisinei gynybai ir teisinėms konsultacijoms, skubią paramą, pvz., kelionės, psichologinės pagalbos ir šeimos išlaidoms padengti, laikiną prieglobstį Vokietijoje ir Italijoje, taip pat rengia ir remia mokymus visame žemyne.

Šiandien Europos Komisija taip pat skelbia naują kvietimą teikti pasiūlymus dėl žiniasklaidos laisvės ir tiriamosios žurnalistikos; šiems projektams skiriama beveik 4 mln. EUR ES lėšų. Šia iniciatyva bus remiamos dvi atskiros priemonės: visos Europos reagavimo į spaudos ir žiniasklaidos laisvės pažeidimus mechanizmas ir skubios paramos tiriantiesiems žurnalistams ir žiniasklaidos organizacijoms fondas siekiant užtikrinti žiniasklaidos laisvę ES.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close