Ar įmanoma sutarti dėl šeimos sampratos?

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“

Šiuolaikinėje postmodernioje visuomenėje ima vyrauti požiūris, kad šeima yra ne gėris, bet problema. Šeimos apibrėžimas šiandien yra paverstas vienu jautriausių, nuolatos aptarinėjamu ir visuomenėje keliančiu aistras klausimu. Šioje temoje gerai atsispindi ryškėjanti tendencija politinius nesutarimus spręsti su demokratija nesuderinamais būdais.

Kaip parodė įvairios apklausos, Lietuvos didžiosios dalies visuomenės požiūris akivaizdus. Nepaisant to, vis ieškoma naujų kelių jį kvestionuoti arba ignoruoti. Ir tai tampa visuomenę skaldančiu klausimu, iššūkiu piliečių santarvei ir demokratijos ateičiai.

Atliepiant šias laikmečio aktualijas Laisvos visuomenės institutas ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas organizuoja konferenciją „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“, kuri vyks 2021 m. rugsėjo 6 d. 13 val.

Konferencijoje išgirsime teisininkų, filosofų, dvasininkų, sociologų ir kitų sričių ekspertų įžvalgas.

Sveikinimo žodį konferencijoje tars Vilniaus arkivyskupas dr. Gintaras Grušas. Kauno arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas kalbės apie lietuvių tautos ateitį, žmogaus prigimtį, šeimą, asmens laisvę ir valstybės pareigą jas saugoti.

Kunigas Algirdas Toliatas kalbės apie šeimos sampratos keitimo pasekmes sąžinės laisvei.

Politikos filosofas prof. Alvydas Jokubaitis atkreips dėmesį į kintantį liberalizmą. „Anksčiau kuo mažiau valstybės kišimosi reikalavę liberalai šiandien siekia per valstybę įtvirtinti savo moralinius įsitikinimus“, – teigia A. Jokubaitis.

Teisininkas dr. Vygantas Malinauskas aptars vis dažniau grupiniams interesams suteikiamą žmogaus teisių statusą, taip sukuriant dirbtines žmogaus teises, ir iš to kylančias pasekmes.

Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis  kalbės apie tai, kad pagal Konstituciją ne visos asmenų tarpusavio sutartys gali būti laikomos šeima. Yra pagrindo manyti, kad partnerystės instituto siejimas su šeimos santykiais neatitinka konstitucinės šeimos sampratos.

Sociologė dr. Irena Eglė Laumenskaitė pateiks atsakymą į klausimą, kodėl visuomenės nuomonė apie šeimos sampratą yra svarbi.

Advokatas doc. dr. Paulius Čerka paaiškins, kodėl pats bendro gyvenimo faktas negali būti sutapatintas su šeimos sukūrimu, nes gali būti sąlygotas ir kitų motyvų. Advokato įsitikinimu, bendro gyvenimo susitarimo įteisinimas neapribotų asmenų teisės į šeimą ar partnerystę, bet priešingai, sukurtų didesnį apibrėžtumą ir saugumą asmenims, nepriklausomai nuo jų motyvų, kurie dalinasi vienu namų ūkiu.

Gydytoja doc. dr. Ramunė Jurkuvienė kvies atsigręžti į vaiko interesus, kai sprendžiamas šeimos sampratos klausimas: „Kol vaikas nėra pilnametis ir suaugęs, jis nėra ir negali būti visiškai autonomiškas. Dėl to sprendžiant suaugusiųjų problemas, susijusias su vaiku, turi būti laikomasi vaiko interesų viršenybės principo. Tai skelbia JT Vaiko teisių konvencija, tai numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.“

Susipažinti su programa galima čia. Konferencijos tiesioginė transliacija vyks Delfi.TV, Laisvos visuomenės instituto Youtube ir Facebook paskyrose. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „Pagava“ konferencijos pranešėjų kalbas vers į gestų kalbą.

Konferencijos klausytojai kviečiami užduoti klausimus prelegentams renginio tiesioginės transliacijos metu Laisvos visuomenės instituto Facebook paskyros komentarų skiltyje.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close