Akcija „Medienos kenkėjas“: Kauno miškų kontrolės skyriaus pareigūnai tikrino Prienų raj. miškų būklę ir lentpjūves
Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, Prienų regioniniame miškų padalinyje vykdydami akciją „Medienos kenkėjas“, atliko sanitarinę miško kontrolę, taip pat tikrino lentpjūves.
„Siekdami sustabdyti pavojingų vabzdžių kenkėjų plitimą miškuose ir apsaugoti medžius, patikrinome Prienuose įsikūrusias įmones ir privačius asmenis, vykdančius medienos perdirbimo ir pardavimo veiklą. Taip pat atlikome ir sanitarinę Prienų miškų kontrolę ir džiugu, kad kenkėjų neaptikome, taip pat ir pažeidimų lentpjūvėse“, – sako Kauno miškų kontrolės skyriaus vadovas Mindaugas Žukauskas.
Kaip teigia aplinkosaugininkas, norima atkreipti dėmesį, kad spygliuočių miškų kenkėjai, tokie kaip žievėgraužis tipografas ar viršūninis žievėgraužis bei verpikas vienuolis, plinta daug aktyviau ir tai nėra natūralus gamtos procesas, todėl privaloma atlikti patikrinimus, kad šie vabzdžiai nepakenktų Lietuvos miškams.
Per reidą Miškų departamento specialistai tikrino įmonių ir privačių asmenų medienos įsigijimo dokumentus, laikymo sąlygas bei galimą pavojingųjų kenkėjų buvimą spygliuočių medienoje.
Taip pat buvo tikrinama ir miškų sanitarinė būklė: ar juose esanti mediena nėra užpulta vabzdžių kenkėjų ir ar vykdoma miškų stebėsena, kad kenkėjams plisti nesusidarytų palankios sąlygos.
„Per reidus ieškome žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų ir tikriname, ar smarkiai pažeistų medžių liemenyse neapsigyveno pavojingi kenkėjai, ar nėra jiems palankios terpės plisti. Tokiu atveju miško savininkai informuojami ir įpareigojami nedelsiant susitvarkyti ir išvežti tokią medieną“, – teigia aplinkosaugininkas.
Pagal nustatytus reikalavimus žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip trys kilometrai nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių).
„Tokie reikalavimai numatyti tam, kad medienoje subrendę kenkėjai išskridę neužpultų sveikų medžių“, – pabrėžia G. Žukauskas.
Šie pavojingi kenkėjai graužia medį po žieve arba nugraužia jo spyglius ir taip gali stipriai susilpninti egles ar pušis, dėl ko jos nudžiūva.
„Jau yra žinoma tam tikrų Europos valstybių pavyzdžių, kai vabzdžiai kenkėjai nevaldomai išplitę sunaikino didžiąją dalį spygliuočių miškų. Todėl mūsų tikslas, kad gražūs Lietuvos pušynai ir eglynai ir toliau puoštų mūsų kraštovaizdį“, – sako aplinkosaugininkas.
Miškų departamento specialistai įspėja miško savininkus, valdytojus, naudotojus ir medienos perdirbėjus, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.