Trys lietuviškų kaulavaisių panaudojimo būdai: žiemą sau tikrai padėkosite

Lietuviai vis dažniau savo pirkinių krepšelius papildo ne tik egzotiškais vaisiais, bet ir vietiniuose soduose subręstančiomis gėrybėmis. Puikus to pavyzdys – slyvos bei trešnės. Prie augančio jų populiarumo prisideda dešimtmečius tobulinami panaudojimo būdai bei nauda sveikatai. Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, šiuos kaulavaisius tautiečiai vertina ir dėl skonių gausos, o parduotuvėje rinkdamiesi norimas gėrybes dėmesį kreipia tiek į kilmę, tiek ir į tai, kaip jos užaugintos.

Pagalba užklupus karščiams

Vaisių pardavimo tendencijas apžvelgianti E. Dapkienė pastebi, kad pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gerokai išaugo slyvų, trešnių ir ekologiškų kaulavaisių pardavimai.

„Šalies gyventojai vis dažniau atsigręžia į tai, kas dabar auga Lietuvos soduose – štai trešnių pardavėme trečdaliu, o slyvų – 43 proc. daugiau. Labiausiai pirkėjus šiemet pradėjo dominti ekologiški kaulavaisiai – jų pardavimai didėjo net 82 kartus. Tai rodo, kad žmonės įvertina ne tik tokių egzotiškesnių vaisių kaip persikai, nektarinai ir abrikosai gerąsias savybes, bet ir neabejotinos naudos turinčius lietuviškus kaulavaisius. Ypač, jei jie užauginti nenaudojant aplinkai ir žmogui kenksmingų medžiagų“, – teigia E. Dapkienė.

Jai antrina „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad kaulavaisiuose gausu imunitetą stiprinančių ir su virusais padedančių kovoti vitaminų A, C ir E, o slyvose itin daug akims naudingų karotenoidų. Kaulavaisiuose randamos medžiagos taip pat saugo žmogaus ląsteles nuo žalingo oksidacinio aplinkos poveikio, užtikrina geresnę miego kokybę.

„Šių vaisių populiarumas ne veltui ypač išaugo šalį užklupus karščiams – mat maždaug keturis penktadalius jų sudėties sudaro vanduo, o tai padeda suvartoti reikiamą jo kiekį. Taip pat dėl didelio skaidulų kiekio kaulavaisiai idealiai tinka kaip lengvas, organizmo neapsunkinantis, o kaip tik jį išvalyti padedantis užkandis. Tai puikus pakaitalas ir saldumynams“, – gerąsias savybes akcentuoja „Maximos“ atstovė.

Pritaikoma ilgametė patirtis

B. Baratinskaitė pažymi, kad Lietuvoje nuo seno auginamų kaulavaisių, pavyzdžiui, slyvų, vyšnių ir trešnių populiarumą lemia daugybė jų panaudojimo būdų – juos galima naudoti su mėsos patiekalais ar net kuskusu, taip pat tiesiog užkonservuoti žiemai. Reikia vadovautis vienintele taisykle: visada rinktis šviežesnius, nepažeistus vaisius.

„Taip pat svarbu viską gerai dezinfekuoti, naudoti švarius bei nedeformuotus indelius ar stiklinius indus. Juos verta nuplikyti karštu vandeniu su soda arba iškaitinti orkaitėje. Taip pat nepamirškite, kad visus vaisius reikia konservuoti karštu vandeniu ir neužpildyti stiklainio visiškai, juk baigus kaitinti, didėja produktų tūris“, – pataria maisto ekspertė.

O visa kita, anot B. Baratinskaitės, jūsų vaizduotė. Nesvarbu, ar ji paremta vaikystėje matytais konservavimo būdais, ar draugų pasidalintomis idėjomis. Ta proga prekybos tinklo „Maxima“ maisto ekspertė dalijasi vienais mėgstamiausių jos receptų su kaulavaisiais.

Slyvų džemas su šokoladu

Ši klasikinio džemo interpretacija nepaliks abejingų. Prireiks: kilogramo slyvų, pusės kilogramo cukraus, 100 g juodojo šokolado ir žiupsnelio cinamono.

Pirmiausia, sutrinkite slyvas be kaulų, gautą tyrę virkite puode ant nedidelės ugnies apie 15–20 minučių, kol masė sutirštės. Tuomet įpilkite cukrų, pavirkite dar pusvalandį, kol džemas dar labiau sutirštės. Sudėkite likusius ingredientus, gerai išmaišykite, kad gautųsi vientisa masė. Galiausiai išpilstykite į stiklainius, juos užsukite, apverskite, šiltai apklokite ir palikite visiškai atvėsti.

„Vengiantiems naudoti cukrų, galima išmėginti datules, kurių receptui reikėtų kiek mažiau nei cukraus. Svarbu nevengti eksperimentuoti ir atrasti savo mėgstamiausią skonį“, – pataria B. Baratinskaitė.

Trešnių ir abrikosų uogienė

Šia uogiene tikrai nustebinsite namiškius ir svečius. Prireiks: kilogramo trešnių ir tiek pat cukraus, pusės kilogramo abrikosų.

Skirtingai nei pirmasis, šis receptas reikalauja daugiau kantrybės, tačiau tikrai nepersistengsite. Į puodą įdėkite trešnes be kauliukų, užberkite puse turimo cukraus, ant gautos masės uždėkite abrikosus be kaulų ir užpilkite likusį cukrų. Palikite nakčiai, o vėliau maždaug valandą pavirkite nuolat graibydami putas. Tada išpilstykite į stiklainius ir mėgaukitės vos tik panorėję.

Konservuotos slyvos

Prireiks: kilogramo slyvų, litro vandens, pusės kilogramo cukraus, druskos, gvazdikėlių ir cinamono pagal skonį.

Šis receptas itin tiks nenorintiems slyvų nei lupti, nei išiminėti jų kaulų. Slyvas tereikia nuplauti, sudėti į stiklainius ir užpilti iš vandens, cukraus, žiupsnio druskos pagamintu, pagal skonį gvazdikėliais ir cinamonu paskanintu bei prieš tai užvirintu marinatu. Skanaus!