V. Sirokomlė išpranašavo Birštono suklestėjimą
Jeigu žmonija nori eiti nauju keliu, turi prisiminti senąją būtį, kad nesisuktų amžinai tų pačių klaidų ir abejonių ratu.
(V. Sirokomlė)
Birštonas sugebėjo dominti ir įkvėpti didingas istorines asmenybes ir taip paliko savo pėdsakus. Paskutinį birželio vakarą susitikome Birštono kurhauze pažvelgti į lenkiškai apie Birštoną rašiusio poeto, vertėjo, dramaturgo, komedijų, feljetonų, reportažų bei kelionių aprašymų autoriaus Vladislavo Sirokomlės (tikrasis vardas – Ludvikas Kondratovičius, 1823-1862) asmenybę ir jo sąsajas su Birštonu.
Pirmoji pažinties keliu su V. Sirokomle mus vedė literatūrologė, Vilniaus universiteto Polonistikos centro docentė, mokslų daktarė Irena Fedorovič. Pranešėja kruopščiai ir detaliai pasakojo apie V. Sirokomlės gyvenimą, su dideliu užsidegimu demonstravo archyvuose rastas nuotraukas ir rankraščius, kurie išryškina ir patikslina jo gyvenimo paveikslą. V. Sirokomlė vertė iš vokiečių, rusų, ukrainiečių ir serbų kalbų. Kone pirmasis XIX a. tvirtino, kad vertimus galima prilyginti literatūros kūrybai. Č. Milošas apie V. Sirokomlę teigė: „Sirokomlė tam tikra prasme buvo tragiška asmenybė. Turėjo neeilinį talentą kūrybai, tačiau visą gyvenimą jam teko kovoti su išsilavinimo stoka ir skurdu“. Tai patvirtino ir pranešimo metu atskleisti faktai. Literatūrologė gailėjosi, kad pritrūko laiko aptarti plačią ir be galo įdomią jo asmenybę, iki galo atskleisti sąsajas su Birštonu. Juk svarbią vietą V. Sirokomlės gyvenime užėmė turistinio pobūdžio kelionės po Lietuvą. Vilniuje jis išleido keletą kraštotyros ir kelionių įspūdžių knygų, svarbiausios: „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ (Wycieczki po Litwie w promieniachod Wilna, 1858) ir „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ (Niemenodźródełdoujścia, 1861). Šiose knygose autorius mini ir Birštoną. Jis garsino mūsų kurortą ir Varšuvoje leidžiame laikraštyje „Iliustruotas savaitraštis“ (Tygodnik Ilustrowany). 1861 metais, 3-iame tome buvo išspausdintas jo straipsnis „Birštono mineraliniai vandenys Lietuvoje“ (Wody mineralne w Birsztanach na Litwie, Nr. 86, p. 183–184). Anot literatūrologės, sunku pasakyti, kada V. Sirokomlė aplankė kurortą pirmą kartą, tačiau spėjo, kad 1857 metais, kai rinko medžiagą veikalui „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. Įdomu tai, kad rašydamas veikalą, V. Sirokomlė vienodai sėkmingą kurortinę ateitį pranašavo tiek Stakliškėms, tiek Birštonui, tačiau jau atidavus veikalą spausdinti, sužino apie gaisrą Stakliškėse, kuris sunaikino keliolika miesto namų, todėl reziumuoja: „Atrodo, kad šis įvykis padės Birštonui įgyti pirmenybę prieš pirmąją čionykščių mineralinių vandenų vietovę“. Žinoma, šis įvykis buvo svarbus Birštono suklestėjimo išvakarėse, tačiau pastebėtina, kad Birštono mineraliniai vandenys turėjo geresnį gydomąjį poveikį: „1852 m. vyriausybės nurodymu čia (į Birštoną – aut. pastaba) atvyko buvusio Vilniaus universiteto profesorius daktaras M. Abichtas, gydytojų valdybos inspektorius daktaras Povstanskis ir vaistininkas Kuševičius. Ištyrę cheminę vandenų sudėtį, jie nustatė, kad šių vandenų šaltiniai labiau nei kiti prisotinti druskų ir gali padėti gydyti daugelį ligų. Kitais metais jau 60 šeimų čia ieškojo sveikatos. 1855 m. Birštone pradėta statyti namus ir rengti vonias ligoniams“. Taigi, Birštono suklestėjimui įtakos turėjo ne vienas veiksnys. Neatmestinas ir V. Sirokomlės veikalų įtaka skleidžiant žinias apie Birštoną, jo šaltinių gydomąsias galias ir kalvotas Birštono apylinkes, kurias „gražiai įvairina Nemunas, plaukdamas vingiais iš pietų į vakarus“.
Renginio metu pakvietėme ir į virtualią kelionę po Vilniaus rajone, Bareikiškėse, įsikūrusį jaukų Vladislavo Sirokomlės muziejų. Mūsų gidu buvo literatūros istorikas, muziejininkas, humanitarinių mokslų daktaras Juzefas Šostakovskis. Dabartiniame muziejuje, 12 km nuo Vilniaus, nuo 1853 m. gyveno V. Sirokomlė. Savo kūryboje apdainavo Lietuvą, tiksliau, LDK. Kūryboje Sirokomlė lygiuojasi į A. Mickevičių, kuris yra romantizmo atstovas, tačiau V. Sirokomlės kūryboje jaučiama sentimentalizmo gaida. Be to, jo kūryba labai širdinga, skaitant norisi verkti, galbūt dėl to, anot pranešėjo, V. Sirokomlės kūryba taip neišpopuliarėjo. Perkėlęs dalelę muziejaus jaukumo į Birštoną, muziejininkas Juzefas Šostakovskis pasidalino savo spėjimu, kad Birštono kurhauzas buvo ta vieta, kurioje V. Sirokomlė 1860 m. susipažino su tuo metu čia grojusiu kompozitoriumi, gitaristu Stanislavu Ignacu Ščepanovskiu (Szczepanowski, Stanisław Ignacy).
Po pranešimų klausėmės fleitos garsų kuriamos pasakos, susipynusios su aktoriaus Andriaus Bialobžeskio skaitomais V. Sirokomlės knygų fragmentais, kuriuose minimas Birštonas ir jo apylinkės.
Renginyje dalyvavo ir verslininkas, istorikas, kolekcininkas Rimvydas Baranauskas, kuris džiaugdamasis, kad Birštonas didžiuojasi ir stengiasi dar geriau pažinti savo istoriją, Birštono viešajai bibliotekai padovanojo originalią, 1857 metais išleistą V. Sirokomlės knygą „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“.
Tie, kurie negerbia ir neprisimena praeities, pasmerkti gyventi praeityje. Nes tik iš praeities mes semiamės žinių, stiprybės, semiame patys save ateičiai, todėl dėkojame buvusiems kartu už tai, kad domitės ir didžiuojatės savo namais – Birštonu.
Renginys organizuotas įgyvendinant projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu vasaros dangum“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės.
Liepos 23 d. 19.00 val. kviečiame į Birštono kurhauze vyksiančius tradicinius S. Moravskio skaitymus, kuriuose apie XIX a. pabaigos aprangos papročius ir skonį pasakos architektūrologas, architektūros paveldo ekspertas dr. Marius Daraškevičius, menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, S. Moravskio kūrybą skaitys aktorius Egidijus Stancikas, muzikuos smuikininkė Ilona Klusaitė bei gitaristas, jaunųjų atlikėjų konkursų laureatas Pijus Balevičius.
